Per keletą minučių internete galima prisirinkti šūsnį patarimų pirmakursiams, kuriais dalijasi aukštosiose mokyklose jau prakutę studentai, profesoriai, net finansų ekspertai.
Dabar, kai vieno kito dėstytojo pavardė pamiršta, o konspektai seniai sugrūsti į makulatūros konteinerį, nes – patikėkite kaupti naudingus daiktus mėgstančio ir ilgai tuos konspektus saugojusio žmogaus patirtimi – jų tikrai neprireiks, galiu pasakyti: nė vienas patarimas nebeskamba juokingai. Nei siūlymas iš tėvų namų į bendrabutį neperkraustyti viso savo kambario, nei raginimas bendruose dušuose avėti gumines šlepetes.
Mokytis, mokytis, mokytis… Kaip?
Gyvenk kaip graikas, nesimylėk su kiekvienu aukšto kaimynu, neskaityk Virginios Woolf – pluoštas daugiau ir mažiau rimtų patarimų vaizdžiai pateikiama čia bei čia (pastarieji – ypač linksmi).
Gyvenk kaip graikas, nesimylėk su kiekvienu aukšto kaimynu, neskaityk Virginios Woolf.
Amerikietis Thomasas Frankas savo tinklalapyje publikuoja net 42 punktų sąrašą. Pirmasis – dideliam nusivylimui, ne „išsiaiškinti, kur parduodamas alus su nuolaida studentams‟ ir „kurio bendrabučio aukšte čirška skaniausios bulvės‟, o „visuomet lankyti paskaitas – niekada nežinai, kada dėstytojas užsimins apie svarbų tekstą ar duos papildomų taškų už lankomumą‟.
Kai tėvai – kitame Lietuvos gale ar net kitoje valstybėje, pagunda 8 valandos paskaitą išmainyti į dar vieną sapną ir vėliau paprašyti kurso draugų konspektų didžiulė. Bet gal kaip tik joje sužinosi, ko tikėtis per egzaminą ar kada užbaigti rašto darbus. Pažangumas atsipirks, jei dabar už mokslą tenka mokėti, o ilgainiui yra galimybė peršokti į valstybės finansuojamą vietą ar gauti stipendiją. Šiuo atveju paskaitos turėtų ypač vilioti – priversk dėstytojus atidirbti už suplotus tūkstančius. Arba bus priešingai – nemokantiems tinginiams vėliau reikės pakratyti piniginę.
Studentai pataria nevengti laisvai pasirenkamų sudėtingesnių ir kuo įvairesnių ar keistesnių paskaitų, įskaitant retoriką (pravers ieškant darbo), ypač jei jas lanko mažesnės grupės, ir klausti dėstytojų. Geriau pasirodyti žioplam per paskaitą, o ne per egzaminą. Smalsūs, motyvuoti žmonės pelno papildomų taškų.
Susipažink su dėstytojais – jie ne tik įsidėmės tave tarp šimto kitų paskaitą lankančių studentų ar padės akademinėje veikloje, bet ir pasiūlys praktiką ar parašys rekomendaciją. „Semestro pradžioje dėstytojams nusiunčiu po elektroninį laišką ir trumpai prisistatau arba aplankau per priėmimo valandas‟, – pasakoja Amber Thichangthong.
Būk organizuotas. Mokykloje mokytojai namų darbus paprastai skiria kasdien. Aukštojoje mokykloje kai kurioms užduotims duodamas visas semestras, todėl gali jas pamiršti ar palikti paskutinei nakčiai. Darbo, sieninis ar kompiuterio kalendorius, mobiliojo telefono programėlė – būdų laikytis plano begalė.
Čia pateikiama keletas patarimų, kaip geriau organizuoti savo laiką: susirašyti kiekvienos dienos darbus, išsikelti realius tikslus, didelius projektus suskaidyti į mažesnes dalis ir jas užbaigti vieną po kitos, laikantis nusistatytų terminų, o vėliau apdovanoti save. Patariama mokytis, kai esi darbingiausias (vyturiams nėra prasmės prie knygų knapsoti iki išnaktų) ar įprasti prie „9–17 val.‟ darbotvarkės. „Laikiausi taisyklės „3 kart 5‟. Mokytis reikia 5 dienas per savaitę po 3 valandas, – pataria Rachel Spatz. – Kai kurie studentai nori prie knygų praleisti ilgiau, bet geriausieji žino, kad trys valandos sunkaus darbo paliks laiko socialiniam gyvenimui ir geram miegui.‟
Ne mažiau svarbu tinkama vieta mokslui, kurioje niekas neblaškytų dėmesio. 15 minučių bibliotekoje kartais užtenka tam, kam bendrabutyje sugaištum porą valandų. Laiko mokantis sutaupys ir protingas konspektavimas – susirask ar susikurk sistemą ir susitelk į mokymąsi, o ne tiesiog informacijos rinkimą. Ne šiaip skaityk vadovėlius ar žiūrėk į dėstytojo rodomas skaidres, o pasigamink savų kortelių su svarbiausia informacija ar pats susigalvok klausimų.
Pasirūpink antivirusinėmis programomis ir turėk atsargines savo darbų kopijas (kitaip reikės nemažą darbą perrašyti iš atminties, kaip nutiko man, kai kompiuteris nebeįsijungė) ar universitete praleisti papildomą semestrą – žinoma, už papildomą mokestį (kaip nutiko vienai pažįstamai, kurios diplominis darbas prieš pat pridavimą sudegė su visu kompiuteriu).
Kad ir ko esi prisiklausęs apie dėstytojus, išvadas daryk pats. Vyresni studentai paprastai dalijasi tik labai gerais arba labai blogais patyrimais. Kiekvienas dėstytojas turi savą stilių – studentai juk irgi yra skirtingi.
