Svarbiausia – ne pažymys, o tobulėjimas
Dabar – maloniausias ausiai akademinis patarimas. Knygos, referatai, projektai ir pažymiai – ne vienintelis reikšmingas dalykas gyvenime. Nesistenk pranokti savęs, perskaityti visų vadovėlių ir užsirašyti į tiek paskaitų, kad jos persidengtų lyg Hermionai iš „Hario Poterio‟. Labiau paisyk ne tėvų pamokymų, o savo interesų. Susidomėjimas, nuolatinis ir stropus mokymasis duos geresnius rezultatus už beatodairišką kalimą ir bandymą apžioti viską.
Kai reikia rinktis tarp dvigubo magistro ir papildomos veiklos, Th. Frankas siūlo pastarąją: „Viso pasaulio žinios nepadės, jei baigęs universitetą neturėsi patirties ar profesinių kontaktų.‟ Vyresni ar buvę studentai pataria – pasidomėk, ką galėtum nuveikti po paskaitų aukštojoje mokykloje ar bendrabutyje. Galima prisijungti prie studentų organizacijos, klubo, draugijos, sporto komandos.
Nebūk vien knygų žiurkė, o kartais nepamiršk atsipalaiduoti.
Ne tik sustiprinsi įgūdžius ar išmoksi kažko naujo, bet ir rasi naujų draugų, atsikratysi mokslų keliamo streso ir namų ilgesio. Užsiimk kuo nors beprotišku (kodėl netapus universiteto radijo stoties didžėjumi ar laikraščio žurnalistu?) – nebūk vien knygų žiurkė, o kartais nepamiršk atsipalaiduoti (užsiimti joga, padrybsoti prieš televizorių, rašyti dienoraštį – jis padės vėliau įvertinti ir akademinę pažangą).
Susirask darbą ne visai dienai – tokį, kuris susijęs su studijomis ar kuris nereikalauja didelės atsakomybės ir leidžia skirti laiko namų darbams bei vadovėliams, pavyzdžiui, universiteto bibliotekos ar sporto klubo registratūroje. Pasitikėjimą savimi ir bendravimo įgūdžius galima ypač sustiprinti vedant kursus būsimiesiems studentams.
Nedidelis darbas pamokys organizuoti savo laiką ir elgtis su pinigais, kartu leis būti mažiau finansiškai priklausomam nuo tėvų. Palikus gimdytojų namus kyla pagundų, tačiau jų įduotų pinigų turės užtekti ne vien pramogoms, bet ir sumokėti nuomą ir už transportą, nusipirkti maisto ir vadovėlių. Čia pateikiama įvairių patarimų, kaip valdyti kuklius savo finansus: nesusigundyti nereikalingomis paskolomis studentams ar kredito kortelėmis, kas mėnesį atidėti bent po nedidelę sumą, aukštąją mokyklą baigti laiku ir nemokėti papildomai, registruoti savo išlaidas, vietoj naujų knygų pasidairyti dėvėtų ar pasiskolinti.
Dar vienas būdas sutaupyti – važinėti ne nuosava mašina (ir kniaukti tualetinį popierių ar gurkšnoti pigų alų, nes geresniam nelieka pinigų), o visuomeniniu transportu arba – dar geriau – dviračiu, vaikščioti ar gyventi netoli universiteto.
Duris laikyk atvertas
Niujorko (ne to, kuris Didysis Obuolys ir turi Laisvės statulą, bet to, kuris Antakalnio gale sostinėje) bendrabučiai buvo ne pati higieniškiausia ir ramiausia, bet tikrai smagiausia mano studijų dalis. Nenorėčiau nei grįžti į juos, nei įsikurti kitame bendrabutyje, bet visiems studentams patariu bent kurį laiką pagyventi tokiame būste. Kai esi 18-os, apipeliję dušai, apšnerkšti tualetai, nesibaigiantis triukšmas, neplanuoti kambariokai ir 2 kv. m asmeninei erdvei neatrodo baisūs. Mes bendrabutyje gyvenome (reikia pripažinti, ir mokėmės) kur kas smagiau nei butus nuomojantys studijų draugai.
Amerikietis dr. Randallas Hansenas pataria kaip įmanoma ilgiau likti bendrabutyje, nepaisant šeimos, vaikino ar merginos ilgesio, darbo. Kuo daugiau laiko praleisi bendraudamas su naujais draugais, o ne kas savaitgalį lėkdamas pas tėvus, tuo greičiau pasijusi lyg namie.
Namų ilgesys kamuos. Bent taip atrodo paliekant tėvus. Iš tiesų tyrinėdamas nepažįstamą aplinką, megzdamas naujas draugystes ir mėgaudamasis laisve greitai primirši praeitį. Palaikyti nuolatinį ryšį su artimaisiais ir ankstesniais draugais padeda skambučiai telefonu ar „Skype‟, elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai.
O naujų draugų rasi ne užsidaręs kambaryje, bet leisdamas laiką bendrose erdvėse ar tiesiog atidarydamas savo duris. „Mačiau nemažai atvirų durų ir supratau, kad taip besielgiantieji yra draugiškiausi bei lengviausiai bendraujantys studentai. Aš taip pat pradėjau palikti savo duris atvertas, kada tik galėdavau, ir drąsinti žmones užeiti pasisveikinti‟, – pasakoja Domenique Ciavattone.
Pradėdamas studijas nesibaimink, kad nieko nepažįsti, kai kiti turbūt jau turi tuntą draugų. Visiems šis gyvenimo etapas yra naujas ir visi yra toje pačioje situacijoje. Ją gali pakeisti – draugų, ypač tarp vyresnių studentų, geriausia dairytis kuo anksčiau ir kuo aktyviau. Nežinia, ar visi ryšiai išliks tvirti baigus studijas, bet antraisiais metais, kai daugelis jau bus susibūrę į savas kompanijas, juos megzti bus sunkiau.
