Plagijavimas, kaip akademinio nesąžiningumo apraiška, yra, kaip vaizdingai sakoma, mirtina akademinė nuodėmė.
„Visame akademiniame pasaulyje plagijavimas, kaip akademinio nesąžiningumo apraiška, yra, kaip vaizdingai sakoma, mirtina akademinė nuodėmė, – 15min paklausus, kokių teisinių priemonių imtųsi ministerija konstatavus plagijavimą, atsakė jis. – Čia nėra kompromisų. Paprastai studentai, kurie pagaunami plagijuojantys, yra šalinami iš universitetų be jokių diskusijų. Tas pats turi galioti ir mokslininkams.“
ŠMM: laukiame oficialių išvadų
Antradienį ŠMM, reaguodama į P.Baršauskui mestus kaltinimus plagijavimu, išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigia smerkianti bet kokį akademinį nesąžiningumą, pažeidžiantį tarptautines mokslinės etikos normas ir menkinantį Lietuvos mokslo reputaciją.
„Kai kuriose mokslų srityse susiklosčiusi netoleruotina situacija, kuomet perrašomi kitų autorių mokslo darbai, jie naudojami be reikiamų nuorodų. Leidžiamos žemo mokslinio lygio monografijos, kuriose neapibendrinami savi moksliniai tyrimai, o tik perrašomi kitų, dažniausiai užsienio autorių, rezultatai. Lietuvoje leidžiama nemažai mokslinių žurnalų, kuriuose neužtikrinama recenzavimo kokybė, rezultatų patikimumas, vyrauja savicitavimas. Būtina užtikrinti mokslo kokybę, ir visi etikos pažeidimai turi nelikti neįvertinti, apsivalymas būtinas“, – apibendrintai rašo ŠMM.
Kontrolieriui paskelbus išvadas, ministerija, kaip sako G.Viliūnas, savo poziciją pakartos ir sukonkretins, tačiau, anot jo, kol kas „dėl konkretaus asmens“ nesiims išankstinių vertinimų.
„Mes remiamės įrodymais ir faktais, mes laukiame oficialių išvadų“, – tikina viceministras.
Disertaciją vertinęs Z.Lydeka: dėl turinio turi aiškintis P.Baršauskas
Šiuo metu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius tiria rugpjūčio pabaigoje gautą skundą dėl P.Baršausko galimai nuplagijuotos 2000 metais Vokietijoje išleistos monografijos pavadinimu „Transfer of International Management Principles to CEEC's“. Jos pagrindu 2002 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dabartinis KTU rektorius apsigynė disertaciją.
P.Baršausko monografiją vertino tuometinis habilitacijos komitetas, kurį sudarė profesoriai habilituoti daktarai: Borisas Melnikas, Albinas Marčinskas, Leonas Simanauskas (a.a.), Romualdas Ginevičius, Zigmas Lydeka, Juozas Leonavičius (a.a.) ir Aleksandras Vasiliauskas (a.a.). Komitetą tvirtino tuometiniai Vilniaus universiteto (VU) ir VGTU Senatai, nes habilitacijos teisę šioje mokslo kryptyje VGTU buvo įgijęs kartu su VU.
Vienas iš komiteto narių Z.Lydeka anksčiau 15min tikino, jog už apginto darbo autentiškumą atsakingas tik jo autorius P.Baršauskas – komitetas vertino tik darbo pristatymą, turinio prasmę ir autoriaus dalyvavimą diskusijoje.
„[Plagijavimas] – tai tiesioginis kaltinimas mokslinio turinio prasme. Jis turi atsakyti ir turi paaiškinti visai mokslininkų bendruomenei, kaip yra iš tiesų. Jis privalo“, – kalbėjo Z.Lydeka.
Disertaciją vertinęs R.Ginevičius: darbas – autoriaus sąžinės reikalas
Panašios nuomonės laikosi ir komisijos pirmininkas B.Melnikas, ir kitas komisijos narys R.Ginevičius. Pastarasis, paklaustas, ar įžvelgtų ir savo atsakomybės, jeigu kontrolierius pripažintų P.Baršauską plagijavus darbą, atsakė apie tai galvojęs.
„Manau, kad čia yra autoriaus sąžinės reikalas. Mes vertinam tokį darbą, koks yra, tuo labiau, kad ten yra nenurodyti šaltiniai (prielaida – aut. past.). Dabar įsivaizduokite: kažkur kitam pasauly išėjo kažkoks dalykas ar kažkoks magistrantas kažką padarė ir tas, kuris ginasi, pasiėmė. Iš kur komiteto nariui žinoti? Tai žinot, kiek informacijos dabar yra, koks okeanas? Tūkstančių tūkstančiai“, – 15min dėstė R.Ginevičius.
Bet netgi jeigu tuo metu nebuvo jokių apibrėžtų reikalavimų, tai turbūt nesuteikia teisės pasiimti kitų asmenų minčių, taip?
2002-aisiais, anot jo, plagiato klausimas viešumoje nebuvo taip aštriai akcentuojamas kaip šiomis dienomis: „Tada nebuvo tokio precedento, dėl kurio reikėtų galvoti – čia plagiatas, ne plagiatas". „Bet netgi jeigu tuo metu nebuvo jokių apibrėžtų reikalavimų, tai turbūt nesuteikia teisės pasiimti kitų asmenų minčių, taip?“ – svarstė mokslininkas.
Tuo metu B.Melnikas atsakyme 15min rašo, kad atsakomybė dėl monografijoje skelbtų teiginių autentiškumo, jei tai susiję su autorinių teisių ar intelektinės nuosavybės problemomis, tenka monografijos autoriui ir ją išleidusiai leidyklai.
Komiteto pirmininkas: monografija niekas neabejojo
„Habilitacijos komitetas nagrinėja tą medžiagą, kuri jam yra pateikta, – konstatuoja B.Melnikas ir priduria, – komiteto darbas ir jo pirmininkavimas „buvo adekvatūs tuo metu galiojusiems reikalavimams".
B.Melnikas tikina pamenantis viešą P.Baršausko disertacijos gynimo eigą.
Mano nuomone, gynimas vyko labai korektiškai.
„Mano nuomone, gynimas vyko labai korektiškai, habilitanto pasisakymai buvo konstruktyvūs, argumentuoti, informatyvūs, rodantys aukštą akademinę kompetenciją. Viešas gynimas buvo susilaukęs didelio susidomėjimo – į gynimą buvo atėję daug socialinių mokslų srityje dirbančių Lietuvos universitetų akademinių darbuotojų, buvo atvykusi gausi grupė iš Kauno – iš KTU ir kt.“, – pasakoja jis.
Nei viešo gynimo metu, nei iki jo, tuometinio habilitacijos komiteto pirmininko teigimu, „nebuvo nei pateikta, nei išsakyta jokių abejonių dėl darbuose skelbtų teiginių autentiškumo ar dėl kompetencijos adekvatumo habilituotam daktarui keliamiems reikalavimams".
Buvęs KTU magistro studentas Donatas Raščius praėjusį antradienį sukūrė vaizdo įrašą, kuriame po kaulelį rakinėja P.Baršausko monografiją. Beje, tai ne pirmas toks D.Raščiaus įrašas. Pavyzdžiui, rugpjūčio 16-ąją jis viešai piktinosi universiteto sprendimu neprileisti jo gintis magistro darbo projekto.
R.Ginevičius sako, kad vizuali darbo analizė jį įtikino, tačiau jis nesuprantantis, kodėl P.Baršauskas nenurodė visų perfrazuotų teiginių autorių.
„Galėjo nurodyti ir viskas. Kas čia būtų atsitikę – nesuprantu, – stebėjosi mokslininkas. – Aš dar suprantu, kad nuslepi sąmoningai ir pateiki kaip savo mintis. Viskas aišku. Bet kokia prasmė nurodyti klaidingą šaltinį, šito nesuprantu.“
A.Čenys: vaizdo įrašo paliktas įspūdis – dvejopas
VGTU Mokslo ir inovacijų prorektoriui prof. habil. dr. Antanui Čeniui, kaip jis pats sako, D.Raščiaus kurtas įrašas paliko dvejopą įspūdį.
„Viena vertus, ten remiamasi prof. Algirdo Avižienio medžiaga, mes A.Avižienį labai gerbiam ir nemanom, kad jis kalbėtų be pagrindo. Kita vertus, tas vaizdo įrašas yra žmogaus, kuris darė tokius įrašus jau nežinau apie kiek institucijų. Jis nėra rimtas šaltinis. Tai tikrai nėra informacijos šaltinis, kurį turėtų svarstyti akademinė bendruomenė“, – 15min sakė A.Čenys.
„Akademinė bendruomenė neužsiima detektyviniu darbu“
VGTU, jo teigimu, neinicijuos atskiros P.Baršausko monografijos patikros. „Akademinė bendruomenė neužsiima detektyviniu darbu“, – pabrėžė prorektorius.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius atlikęs tyrimą ir nustatęs plagiatą galėtų įpareigoti VGTU atšaukti P.Baršauskui suteiktą habilituoto daktaro laipsnį.
Anot A.Čenio, laipsnio atšaukimo procedūra universitete nėra formalizuota, tačiau, greičiausiai, jo manymu, šį klausimą svarstytų Senatas: „Apskritai mes nelabai turime, ką svarstyti, nes pagal įstatymą mes privalome tiesiog atšaukti laipsnį“.
Galimą P.Baršausko monografijos plagiatą įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius A.Avižienis. Praėjusį antradienį D.Raščius, bandydamas plagiatą įrodyti, publikavo vaizdo įrašą. Pagal jį, ištisos monografijos pastraipos žodis žodin yra nukopijuotos nuo užsienio mokslininkų darbų, kai kurie nurašyti teiginiai pateikti kaip autoriaus nuomonė, dalies teiginių autoriai nurodyti klaidingai, į bibliografinį sąrašą kaip šaltiniai įtraukti tokių svetainių kaip Elta.lt, Balticsww.com ar Lda.lt adresai ir pan.
R.Ginevičius: pasakymas, kad komisija darbą skaitė daug kartų, – nesąmonė
P.Baršauskas 15min anksčiau teigė, kad „citavimo kultūra Lietuvoje per 15 metų smarkiai keitėsi. Monografijoje cituojama griežtai laikantis to meto reikalavimų“.
Internetinei televizijai „Laisvės TV“ KTU rektorius tikino, kad ekspertų išvados jam nepalankios būti negali. „Man sąžinė visiškai rami. Gali būti, pavyzdžiui, pastaba padaryta, galbūt citavimo kokios tai klaidelės, korektūros klaidelės – fine (liet. gerai – aut. past.) – prisiimsiu [atsakomybę už] tas klaidas, bet apie plagiatą ten kalba neina“, – aiškino P.Baršauskas.
D.Raščiaus vaizdo įraše paviešintą informaciją jis pavadino tendencingu šmeižtu ir siejo su aukštojo mokslo reforma.
KTU rektorius taip pat tvirtino, jog septyni habilitacijos komisiją sudarę profesoriai jo monografiją skaitė daug kartų. Paklausus, ar tai tiesa, tuometinio habilitacijos komiteto narys R.Ginevičius rėžė: „Ką reiškia daug kartų. Nieks nefilmavo, nieks neprotokolavo. O antras dalykas, koks tikslas daug kartų skaityti. Man atrodo, kad tokio lygio mokslininkai vieną kartą skaitė ir aiškus yra vaizdas, ar jis tenkina minimalius reikalavimus, ar ne“. „Toks pasakymas yra nesąmoningas“, – apibendrino jis.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tyrimas dėl P.Baršausko darbo, anot ŠMM, turėtų būti užbaigtas iki rugsėjo pabaigos.
