Tam, kad paieškos būtų kuo labiau koncentruotos, pasak J.Masiulienės, pirmiausiai reikia pažvelgti į save – suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes, įvardyti interesus, norus bei poreikius ir jokiu būdu nepamiršti svajonių. Kitas žingsnis – apsidairyti aplinkui ir pasidomėti, kokios mokymo įstaigos veikia Lietuvoje ir užsienyje, kokias studijų programas jos siūlo ar reikalavimus kelia norintiems studijuoti. Padėti žengti pirmąjį žingsnį parodoje pasiruošę profesionalūs psichologai.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis profesiją, pasakoja psichologė Diana Naikauskė: „Patartina domėtis įvairiomis profesijomis, susipažinti su universitetų siūlomomis programomis ir ne tik – dar svarbu pažinti pačios aukštosios ar profesinės mokyklos vidinę kultūrą. Taip pat reikia numatyti ekonomines ir socialines aplinkybes, kokios jos bus ateityje, o svarbiausia – suprasti, kas esu, ko noriu ir ką galiu. Tada, kai tampa sudėtinga susigaudyti šiame informacijos sraute, tikslingai atsirinkti tai, kas aktualiausia ir praverčia specialisto pagalba“, – įsitikinusi psichologė.
Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys pasakoja, kad jau ne vienerių metų praktika rodo – psichologo konsultacijų karjeros klausimais nori vis daugiau moksleivių. Dažniausiai naudojami neilgi, tačiau informatyvūs testai, kurie padeda nustatyti profesinius interesus, įvertinti tinkamiausią kryptį tarp daugybės profesijų. Taip pat naudojamas dar ir trumpasis testas, kuris parodo, kaip asmuo elgiasi, atlikdamas tam tikras užduotis – taip nustatomos jo veiklos charakteristikos. „Be to, konsultacijos metu aptariama jaunuolio situacija, atkreipiamas dėmesys į sprendimo priėmimo nuoseklumą, kokią informaciją reikia surinkti ir įvertinti, kad priimti sprendimai būtų pagrįsti ir teisingi“, – sako parodoje konsultacijas teiksiantis psichologas.
Rinkdamiesi profesiją mokiniai dažniausiai nerimauja dėl to, kaip žinoti, ar jų sprendimas teisingas, ar domėjimasis tam tikra veikla gali išaugti į rimtą ir prasmingą profesinę veiklą. Pasak A.Smailio, savo norus ir polinkius reikia vertinti rimtai ir labai atsakingai pagalvoti apie jų įgyvendinimo galimybes. Svarbiausia – ne profesijos perspektyvumas, o noras būti perspektyviu specialistu.
Psichologas pastebi, kad moksleiviai nerimauja dar ir dėl to, kad nesijaučia pasirengę valdyti savo karjeros, menkai pažįsta save ir sunkiai orientuojasi profesijų įvairovėje. To priežastis – silpnas arba nepakankamai kvalifikuotas mokinių rengimas karjeros planavimo srityje, o tai susiję su mokymosi motyvacija. „Tenka matyti, kaip moksleivis vyresnėse klasėse apsisprendžia dėl savo profesinių planų, ima kur kas rimčiau žiūrėti į mokymąsi ir pradeda labai įtemptai dirbti. Daug mažiau streso tektų patirti, jei jau žemesnėse klasėse jis jaustų konkretų ryšį tarp savo mokymosi rezultatų ir profesinės perspektyvos“, – sako A.Smailys.
Daug mažiau streso tektų patirti, jei jau žemesnėse klasėse jis jaustų konkretų ryšį tarp savo mokymosi rezultatų ir profesinės perspektyvos.
Psichologai pabrėžia, kad tėvų vaidmuo pasirenkant vaiko profesiją taip pat labai didelis. Jie turėtų aktyviai, bet be spaudimo dalyvauti profesijos pasirinkimo procese, domėtis, klausinėti, įdėmiai ir rimtai klausytis vaiko samprotavimų, skatinti konsultuotis su specialistais, padėti rasti reikiamą informaciją. Taip pat laiku sudaryti sąlygas susipažinti su kuo daugiau profesijų praktiškai.
Paroda „Studijos 2014“ vyksta vasario 6–8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Joje dalyvauja 193 mokymo įstaigos iš 13 šalių: Lietuvos, Australijos, Austrijos, Danijos, D. Britanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos. Parodoje lankytojų lauks visos Lietuvos aukštosios mokyklos, kolegijos, per 70 profesinio rengimo ir verslo mokyklų, profesinio rengimo centrų, apie 50 mokymo įstaigų iš užsienio šalių. Parodos metu bus surengti 172 renginiai apie karjeros planavimą, studijų pasirinkimą ir kitomis savo kelio ieškančiam jaunimui aktualiomis temomis.
