Birželio viduryje švietimo sistema sulaukė reikšmingo pokyčio – nuo šiol pedagogai ugdymo įstaigose mokiniams galės dėstyti ne vieną, o kelias gretimas disciplinas. Tokius pokyčius itin teigiamai įvertino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, tikindamas, kad buvo atsižvelgta į mokyklų ir pedagogų poreikius bei kylančias problemas.
„Iš tiesų tai buvo iš dalies mūsų iniciatyva. Mes matėme, kad mokytojai yra atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje. Kiekvieno dalyko mokytojai mato, kad programose yra reikalaujama tarpdalykinės integracijos. Kitaip tariant, pavyzdžiui, kad mokant istorijos būtų įtraukiami ir kiti dalykai. Bet iš kitos pusės, patys kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams yra labai griežti ir, galima sakyti, kad tinkamai to realizuoti nebuvo įmanoma. Mūsų nuomone, siekiant kelti tarpdalykinės integracijos reikalavimus labai logiška leisti mokytojams įgyti kelias kvalifikacijas“, – kalbėjo pirmininkas.
A. Jurgelevičiaus teigimu, šis sprendimas, be kitų teigiamų dalykų, pavyzdžiui, etatų trūkumo problemos sprendimo, svarbiausia turėtų pagerinti mokslo kokybei: „Nuolat kalbame apie būtinybę gerinti ugdymo kokybę, integruoti dalykus, tai šis pakeitimas tam turėtų pasitarnauti.“
Poreikis akivaizdus
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas atkreipė dėmesį, kad įsakymo pakeitimas buvo seniai reikalingas ir jis sprendžia labai svarbius klausimus. „Viena vertus, mes matome situaciją ir girdime iš švietimo įstaigų vadovų, kad kai kuriuose regionuose jau dabar trūksta ar netrukus pradės trūkti tam tikrų dalykų specialistų. Vienas iš didelių pertvarkos žingsnių – Lietuvoje turėti tris pedagogų rengimo centrus, kurie rengtų naujos kartos pedagogus. Kalbu apie tokius mokytojus, kurie iškart galėtų moksleivius mokyti integruotai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak patarėjo, visi aiškiai suprantame, kad tokių universalių specialistų dar reikės palaukti – bent jau kol jie baigs mokslus. Taigi, mažiausiai ketverius metus. „Vis dėlto, suvokdami, kad kai kur specialistų trūkumas egzistuoja jau šiandien ir mokyklos negalės laukti ketverių metų, turėjome imtis ir kitų sprendimų. Atsižvelgdami į vadovų prašymus, „atlaisvinome“, mūsų galva, labai griežtą buvusią sistemą. Pagal tai, kokių dalykų mokytojas gali mokyti, ši sistema buvo bene griežčiausia Europos Sąjungoje. Taigi suteikėme mokyklų vadovams ir mokytojams daugiau laisvės apsispręsti, kokių dalykų gali mokyti pedagogas“, – tikino A.Varanauskas.
Ministrės patarėjas pabrėžė, kad iki šiol Lietuvoje mokyti dviejų dalykų pedagogams nebuvo leidžiama. Nebent tokius išimtinius atvejus, kai istorijos mokytojai dėstydavo pilietiškumo pagrindus ar pan. „O dabar mes suteikiame daugiau laisvės mokyklų vadovams, atsižvelgiant į esamą padėtį, kokių specialistų trūksta ir pan., spręsti šį klausimą– leisti mokytojui dėstyti kelis gretimus dalykus“, – aiškino A. Varanauskas.
Aišku, nekalbame apie tai, kad lituanistas per naktį taps ir matematikos mokytoju. Mes inicijavome galimybę vienam pedagogui mokyti dviejų gretutinių dalykų.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad tikrai nereikėtų baimintis, jog vienam pedagogui gilinantis į kelias ar daugiau specialybių, suprastės ugdymo kokybė ar specialistų kvalifikacija. „Aišku, nekalbame apie tai, kad lituanistas per naktį taps ir matematikos mokytoju.
Mes inicijavome galimybę vienam pedagogui mokyti dviejų gretutinių dalykų. Pavyzdžiui, chemijos mokytojas galėtų mokyti ir biologijos, jei turi tam reikalingas bazines žinias. Šios disciplinos gana artimos, neretai turinčios ir persidengiančių dalykų, taigi pedagogas galėtų turėti reikalingų žinių ir gebėjimų dėstyti abu dalykus. Be to, ministerijai papildomai skiria lėšų mokytojams, norintiems įgyti papildomą kvalifikaciją“
Abu pašnekovai tikino, kad nauji minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai pedagogams naudingi tiek mokykloms, tiek pedagogams, tiek patiems mokiniams. „Problema yra ta, kad mokykloms, ypač regionuose, neretai sunku prisikviesti gerą specialistą, jeigu jam gali suteikti tik labai mažą krūvį. Jeigu mokykloje yra kelios klasės, tam pedagogui tiesiog neapsimoka. Taigi tikrai gerokai paprasčiau turint geros kvalifikacijos chemiką ar suteikus jam reikiamų žinių, pakėlus jo kvalifikaciją, suteikti jam galimybę vaikus mokyti antro dalyko. Šiuo atveju laimi visi – ir mokykla, ir mokytojas, kuriam suteikiama galimybė pasididinti valandų skaičių, o kartu ir atlyginimą, ir mokiniai – gausiantys integruotą ugdymą“, – tikino A.Varanauskas.
Norinčių jau yra
A.Varanauskas pabrėžė, kad matydama kvalifikacijos kėlimo poreikį Švietimo ir mokslo ministerija jau dabar vykdo projektą, kuris leis mokytojams kelti savo kvalifikaciją, tiesa, šį procesą pagal poreikį, pasak pašnekovo, galėtų finansuoti ir pačios mokyklos.
Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti per 820 tokių studijų vietų, vien šiemet apie 380.
Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti per 820 tokių studijų vietų, vien šiemet apie 380. Mokytojų studijų projektui „Tęsk“ skiriamas tikslinis finansavimas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
Į matematikos krypties studijų programą sulaukta 13 paraiškų, informatikos – 10, chemijos – 11, fizikos – 6 paraiškų. Papildomas kompetencijas mokytojai įgis Kauno technologijos, Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose.
Dar trys aukštosios mokyklos – Šiaulių universitetas, Vilniaus kolegija ir Vytauto Didžiojo universitetas – vykdo dar vieną atskirą atranką į tokias studijas. Šiaulių universitete studijuos 12 integruotų gamtos mokslų ir 18 pradinio ugdymo programos klausytojų. Dar 20 turėtų studijuoti pagal pedagogikos bei 80 pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Į Vilniaus kolegiją numatoma priimti apie 70 žmonių, o VDU atranką paskelbė birželio pradžioje ir mokytojai dar turi laiko kreiptis į šią aukštąją mokyklą.
Projektas „Tęsk“ taip pat sudaro galimybes per trumpą laiką įgyti pedagogo kvalifikaciją norintiems dirbti mokytojais. Birželį pasibaigusioje pirmojoje atrankoje buvo sulaukta 62 paraiškų.
Atranka į studijas bus vykdoma ir kitąmet, ir 2020 metais.
Panaudojant ES fondų investicijas gerinama švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo kokybė. Taip siekiama suteikti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.
