Liepos 18 dieną Gintvilė Bagdonavičiūtė savo asmeniniame „Facebook“ profilyje paskelbė VDU pašiepiantį pranešimą. Tai – jos asmeninė istorija, kupina nesusipratimų ir nesusikalbėjimo. 20-metė mergina tikina, kad pagal „Erasmus“ mainų programą, jei tik galėtų, vyktų į svetimą šalį vėl, nors studijos Prancūzijoje jai kainavo studijas VDU. Kalčiausia dėl šios situacijos, anot jos, prasta VDU komunikacija, ir ne kas kitas.
Merginos pranešimas asmeniniame „Facebook“ profilyje:
„Ką iš tikrųjų reiškia #Išsilavinimas360 laipsnių VDU
1. Netyčia išsiunti pirmą kursą baigusią studentę į magistro programai skirtus mainus.
2. Nuramini, kad viskas bus gerai ir dingsti, leisdamas suprasti, kad jei išvažiavai, tai čia tavo problema.
3. Pamiršti informuoti, kad už studentą atsakingas asmuo išeina iš darbo ir neperduoda jokios informacijos apie išvykusių studentų situaciją kolegoms.
4. Pasikeitus koordinatoriams, pasikeičia ir tvarka: pasirodo, kad buvo perduota ne visai tiksli informacija apie skolų perlaikymą.
5. Dekanatas nuramina, kad viską bus galima išspręsti grįžus (panašaus pobūdžio laiškai į daugumą klausimų).
6. Atsisakai padėti spręsti problemas (nebuvo mano lygį atitinkančių paskaitų, dubliavosi studijų laikai, nebuvo suteiktos galimybės perlaikyti egzaminų) ir nekreipi dėmesio į faktus (dėstytojo pasiūlymas perlaikyti egzaminą pas jį namuose neturi jokios kitokios galimos interpretacijos).
7. Praneši, kad nebus „viskas gerai“, o į pasiūlymą susidariusią situaciją aptarti gyvai, atsakai „kad neturiu ką daugiau pasakyti ir kiti neturės ką pasakyti“.
8. Praneši, kad už nepažangumą pašalini studentą su vienu aukštesnių vidurkių kurse.
9. Paprašai susimokėti už akademinę pažymą, nors penktadienį pažymiai dar nebuvo paskelbti, o pirmadienį pašalini studentą iš visų sistemų.
10. Išeini atostogauti ir nepalieki atsakingo žmogaus dekanate, kuris galėtų paaiškinti tvarką, kaip vyksta pašalinimo iš studijų ir atsiskaitymo su universitetu procesas.
Taip ir grįžti 360 laipsnių – atgal į pirmą kursą.
Išvykus į Erasmus mainus susidarė toks vaizdas, kad dekanatas kuo labiau stengėsi išvengti bendravimo ir tik nukreipti pas ką nors kitą. Situacija dėl pašalinimo nebuvo aptarta gyvai, nes neatsirado galinčių susitikti pakalbėti gyvai, iki galo nebuvo paaiškinta, nei ką daryti, jei vis dėl to norėčiau tęsti studijas VDU, nei kaip susitvarkyti visus dokumentus. Jeigu bent būtų pabandę kalbėtis ir gražiai paaiškinti, kas ir kaip, tikiu, būtume viską išsprendę gražiai, tačiau dabar girdėjau vien kaltinimus, kad išvažiavau negalėdama susikalbėti prancūziškai (buvau nurodžiusi, kad turiu DELF B2, bet tikriausiai nepasidomėjo), kad jeigu man per sudėtinga, kodėl rinkausi tuos dalykus. Taigi likau kalta dėl to, kad siekiau kažko daugiau, kad pagerinau kalbos įgūdžius.“
Antrakursė mokėsi su magistrantais
15min Gintvilė papasakojo savo studijų VDU istoriją nuo pat pradžios. Į šį universitetą iš Vilniaus kilusi mergina įstojo 2016 metais. Pasirinko VDU dėl to, kad jame galimos studijos prancūzų kalba. Vis dėlto grupė nebuvo surinkta, tad Gintvilei kaip alternatyva buvo pasiūlytos gretutinės studijos. Po pirmojo kurso prasčiausias jos pažymys buvo 8. Mergina, gavusi skatinamąją 76 eurų stipendiją, nusprendė dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje.
Artėjant Sorbonos universiteto sesijai supratau, kad vieno dalyko egzamino tikrai neišlaikysiu – dėstytojas buvo nusiteikęs prieš užsieniečius. Pradėjau nerimauti. Kaip čia viskas bus?
„Komisija atrinko mane vykti pusmečiui į Sorbonos universitetą Paryžiuje. VDU žinojo, kad baigiau tik pirmą kursą, žinojo, kas ten per studijos, tačiau tik nuvykus supratau, kad politikos mokslus studijuosiu ne savo, antrakursės, lygiu. Teko paskaitas lankyti ir su magistrantais, ir su trečiakursiais – visi buvo vyresni už mane. Tik vieną paskaitą gal turėjau su pirmakursiais prancūzais ir tai tebuvo istorija. Nežinau, ar čia universitetai nesusikalbėjo, ar kita problema.
Dar prieš išvažiuodama į Paryžių ėjau, klausiau VDU, kaip čia bus, juk nedrąsu po pirmo kurso vykti, o jei neišlaikysiu egzaminų. Ramino, kad visi išlaiko, viskas bus gerai. 11 metų mokiausi prancūzų kalbą, tad ne studijos užsienio kalba buvo problema. Prancūzai tikrai stengėsi man padėti. Ne „Erasmus“ tai bėdos. Žinojau, kad bus sunku, bet važiavau nusiteikusi mokytis. Lapkričio mėnesį net padaviau paraišką dar vienam mokslų pusmečiui Paryžiuje, tik kitame universitete. Priėmė pavasario semestrui.
Artėjant Sorbonos universiteto sesijai supratau, kad vieno dalyko egzamino tikrai neišlaikysiu – dėstytojas buvo nusiteikęs prieš užsieniečius. Pradėjau nerimauti. Kaip čia viskas bus? Ar užskaitys studijas, jei gausiu skolų? Nuolat rašiau laiškus VDU atstovei Šarūnei Rimdeikytei, kuri koordinavo „Erasmus“ studentus. Staiga ryšys su ja nutrūko – neperspėjusi ji išėjo iš darbo ir neperdavė visos informacijos apie mano situaciją kolegei“, – teigė Gintvilė.
Nesutarė su dėstytoju dėl perlaikymo
Grįžusi trumpam į Lietuvą per didžiąsias metų šventes ji nuvyko į VDU – norėjo pasitarti, ar tikrai nebus problemų dėl galimų skolų, tačiau išgirdo tik raminimą, kad viskas bus gerai.
„Sakė, kad jei neišlaikysiu egzamino, galėsiu perlaikyti jį Lietuvoje. Galiausiai paaiškėjo, kad neišlaikiau dviejų egzaminų. O perlaikymas Paryžiaus Sorbonos universitete įmanomas tik po metų studijų – aš studijavau tik pusmetį. Į Lietuvą savaitei grįžau vasario 23 d., o oficialių egzaminų rezultatų nebuvo iki pat kovo. Raminta, kad kai turėsiu rezultatus, tuomet ir tarsimės, ką daryti, o ir dvi skolos – nieko tokio“, – teigė mergina.
Nusiraminusi Gintvilė tęsė studijas Paryžiaus Dauphine universitete. Po antrojo pusmečio jos sąraše atsirado trečia skola. Perlaikymai buvo numatyti birželio pabaigoje bei liepos pradžioje, tad mergina net teoriškai neturėjo galimybės to padaryti – privalėjo grįžti į Lietuvą. Norėdama perlaikyti egzaminą anksčiau laiko, Gintvilė teigia iš prancūzų dėstytojo sulaukusi keistų pasiūlymų.
„Jis vis negalėjo atrasti tinkamo laiko perlaikymui. Iš pradžių pasiūlė susitikti vakare. Tai man buvo nepriimtina. Kai galiausiai susitarėme susimatyti universitete, jis nepasirodė. Dvi valandas pralaukiau. Tuomet pasiūlė susimatyti kažkokiu neaiškiu adresu – neatrodė saugu. Man reikėjo grįžti į Lietuvą. Pasiūliau egzaminą perlaikyti per „Skype“ programėlę, tačiau galiausiai dėstytojas sutartu laiku neprisijungė, o vėliau – ir visai dingo, ignoravo mane. VDU Tarptautinių ryšių departamento atstovai bandė paprašyti atsiųsti užduotis, kad galėčiau laikyti egzaminą Lietuvoje, tačiau prancūzai nesutiko“, – problemišką bendravimą pateikė Gintvilė.
Norėdama perlaikyti egzaminą anksčiau laiko, Gintvilė teigia iš prancūzų dėstytojo sulaukusi keistų pasiūlymų.
Pašalino iš sąrašų
Prancūzų universitetas VDU dekanatą informavo, kad G.Bagdonavičiūtė nesutiko su dėstytojo pasiūlymais, su juo nebendravo, dėl to perlaikymas ir neįvyko. Susirūpinusi mergina klausė VDU, kas bus toliau, kaip jai išspręsti šią problemą, tačiau sulaukė tik perspėjimo, kad jei, paaiškėjus oficialiems sesijos rezultatams, bus trys skolos, ji bus braukiama iš sąrašų dėl nepažangumo.
„Vidurkis ir su trimis skolomis siekia 7,8 balo, o mane vadina nepažangia studente? Priminiau dėl galimybės perlaikyti egzaminą Lietuvoje, apie kurią anksčiau buvo kalbėta. Tačiau VDU atstovai patikino, kad to padaryti negaliu. Vienintelis įmanomas scenarijus: pašalina mane iš sąrašų, pasiimu akademines atostogas, sumokėjusi pinigus, išsitaisau skolas ir tik tuomet galiu grįžti į nuolatines studijas. Kalbų apie perlaikymą Lietuvoje nebeliko. Matyt, tokių galimybių ir nebuvo – tarpusavyje viduje VDU nesusikalbėjo“, – stebėjosi Gintvilė.
Liepos 13 d., gavę iš Paryžiaus universiteto oficialius Gintvilės egzaminų rezultatus, VDU atstovai atsiuntė laišką su pranešimu, kad studentė šalinama iš sąrašų, nes turi tris akademines skolas.
„Norėjau gyvai išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, kas bus toliau, reikėjo ir akademinės pažymos, tačiau daugelis darbuotojų jau atostogavo – liepos 17 d. dekanate nieko neradau. Grąžinau studento pažymėjimą. Nusivyliau VDU komunikacija. Netikiu, kad ši situacija buvo neišsprendžiama. Trūksta informacijos, kaip elgtis, ką daryti. Trūksta aiškumo. „Erasmus“ studijomis aš nenusivyliau. Patariu visiems važiuoti“, – teigė paraišką studijoms Vilniaus universitete jau pateikusi Gintvilė.
Atsakė į visus studentės laiškus
15min paprašė VDU pakomentuoti šią situaciją. Pasak Inos Žurkuvienės, VDU Integruotos komunikacijos grupės vadovės, universitete laikomasi akademinio sąžiningumo principų. Studentai, surinkę 3 skolas, yra traktuojami kaip nepažangūs ir yra braukiami iš studentų sąrašų. Vis dėlto jie turi galimybę rinktis laisvojo klausytojo statusą, atsiskaityti dalykus, už kuriuos yra gauta skola, ir vėl grįžti tęsti studijų. Su šia tvarka, anot VDU atstovės, pirmakursiai yra supažindinami dar studijų pradžioje – ji yra aprašyta studijų sutartyje, kuri yra pasirašoma tarp VDU ir studento.
„Šiuo konkrečiu atveju Gintvilei Bagdonavičiūtei universiteto studijų tvarka buvo priminta dar pernai metų gruodį, kai ji kreipėsi patikslinimo, tačiau tą kartą ji neinformavo apie skolas, tik teiravosi bendrosios informacijos. Vėliau komunikacija taip pat vyko, buvo atsakoma į visus jos laiškus. G.Bagdonavičiūtė 2017 m. rudens semestre „Erasmus“ studijų metu gavo 2 akademines skolas, o 2018 m. pavasario semestre – dar 1 skolą. Kadangi egzaminų neperlaikė, pagal universitete galiojančią tvarką ji buvo išbraukta iš studentų sąrašų už nepažangumą.
Dėl 2017 m. rudens semestro dalykų rezultatų studentė nesikreipė. Apie esamą padėtį informavo tik tuomet, kai grėsė trečioji skola. Studentė buvo raginama, kaip įmanoma greičiau perlaikyti egzaminus Sorbonos universitete, tačiau ji to nepadarė. Dėl trečiosios skolos, kurią studentė gavo Dauphine universitete, ji taip pat buvo informuota: paaiškintos šalinimo už nepažangumą aplinkybės, kaip galima perlaikyti studijų dalykus, taip pat apie laisvojo klausytojo statusą, kurį ji galėjo pasirinkti ir likti universitete. Studijų tvarka jai buvo priminta ir vėliau net keletą kartų“, – patikino I.Žurkuvienė.
Prancūzai atliko tyrimą dėl dėstytojo elgesio
Universiteto darbuotoja, atsakinga už studentų mobilumą fakultete, pasak I.Žurkuvienės, komunikavo ne tik su studente, bet ir su Dauphine universitetu – prašė suteikti galimybę perlaikyti egzaminą Lietuvoje, tačiau universitetas atsisakė, nes tokios praktikos jie netaiko.
„Dar būnant Prancūzijoje, Gintvilei net keletą kartų buvo sudaromos galimybės perlaikyti egzaminą – siūlomos įvairios datos ir galimybė egzaminą laikyti anglų kalba. Jų teigimu, studentei sunkiai sekėsi komunikuoti prancūzų kalba. Su Dauphine universiteto darbuotojais buvo taip pat susirašinėjama dėl egzamino perlaikymo aplinkybių, kurias pristatė studentė.
Prancūzijos aukštoji mokykla inicijavo tyrimą ir kol jis buvo vykdomas, dėstytojas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad G.Bagdonavičiūtė kreipėsi į dėstytoją, kad jis tiesiog jai pakeltų pažymį. Jis nesutiko ir pasiūlė studentei egzaminą perlaikyti, taip pat sudarė galimybę tai padaryti anksčiau. Tačiau siūlomi laikai studentei netiko, o galiausiai ji pranešė, kad išvyksta į Lietuvą. Dėstytojas egzamino perlaikymą atšaukė vienintelį kartą, kuomet susirgo jo vaikas ir jis turėjo juo pasirūpinti. Studentė apie tai buvo informuota“, – kitokią istorijos versiją pateikė VDU atstovė.
Ji patikino, kad dėl tekstinių žinučių tarp studentės ir prancūzų dėstytojo, informacijos VDU neturi. Gintvilė apie tas žinutes tik užsiminė, tačiau kuomet buvo paprašyta atsiųsti tekstus, kad būtų galima išsiaiškinti situaciją, ji į laiškus nebeatrašė nei VDU, nei Dauphine universitetui.
Prancūzijos aukštoji mokykla inicijavo tyrimą ir kol jis buvo vykdomas, dėstytojas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad G.Bagdonavičiūtė kreipėsi į dėstytoją, kad jis tiesiog jai pakeltų pažymį.
„Remiantis išvykstančių „Erasmus“ mainų programos studentų studijų organizavimo tvarka, studijų dalykus prieš išvykstant į mainus studentai derina su fakultetu. Vėliau, baigus studijas partnerinėje mokslo ir studijų institucijoje, studentas privalo pristatyti akademinę pažymą atsakingam asmeniui fakultete, kuris, drauge su studijų departamentu, vykdo dalykų užskaitymą bei kreditų perkėlimą.
Studentams kreipiantis į Tarptautinių ryšių departamento koordinatorių dėl atsiskaitymų bei dalykų įskaitymo, yra suteikiama bendroji informacija. VDU neturi galimybės daryti įtakos studijų procesui partneriniame universitete – kiekvienas jų turi savo studijų tvarką, kuria vadovaujasi.
G.Bagdonavičiūtė pati pasirinko galimybę studijas partneriniame universitete vykdyti prancūzų kalba, šio sprendimo kvestionuoti negalime. Nepaisant to, studentei Prancūzijoje buvo siūlomos išimtys laikyti egzaminus anglų kalba. Ji šia galimybe nepasinaudojo“, – paaiškino I.Žurkuvienė.
G.Bagdonavičiūtė 15min patikino, kad apie jokią komisiją, sudarytą dėl Dauphine universiteto dėstytojo elgesio, jai nebuvo pranešta.
Kaltos prastos prancūzų kalbos žinios?
Tiek studentė, tiek VDU atstovė atsiuntė susirašinėjimo tarpusavyje laiškus. Juose į Gintarės 2017 metų gruodį užduotą klausimą, kas būtų, jei nepavyktų išlaikyti kokio egzamino Paryžiuje, VDU atsakė: „Jei neišlaikote egzamino, turėsite, susimokant už kreditus, kartoti VDU.“
Šių metų gegužės 30 dieną VDU atstovės Gintarei rašytame laiške perspėjama, kad jei studentas surenka 3 ir daugiau akademines skolas, jis yra pašalinamas iš studentų sąrašų už nepažangumą.
„Prieš išvykdama į „Erasmus“ studijas jūs pati nurodėte universitetus, į kuriuos pageidaujate vykti, motyvaciniame laiške nurodėte savo prancūzų kalbos gebėjimus bei norą studijuoti šia kalba. Tikriausiai nebuvote tinkamai įvertinusi savo galimybių, tačiau jau po pirmojo semestro galėjote pergalvoti tolimesnius planus“, – rašoma Gintarei iš VDU atsiųstame laiške.
VDU atstovė pateikė ir iš Dauphine universiteto gautą laišką, kuriame reaguojama į galimą netaktišką dėstytojo elgesį su studente Gintvile, prašoma daugiau informacijos apie tarp jų vykusį susirašinėjimą dėl egzamino perlaikymo vakarais ar ne universitete. VDU, savo ruožtu, prašė prancūzų suteikti galimybę Gintvilei perlaikyti antrojo semestro neišlaikytą egzaminą nuotoliniu būdu ar VDU universitete.
Vėliau prancūzai laišku informavo išsiaiškinę, kad studentė prašė pakelti neišlaikyto egzamino balą, o tai nedaroma, ir kad dėstytojas išties kartą nepasirodė sutartu su Gintvile laiku, nes susirgo trimetis vaikas. Tuomet jis pasiūlė šalia namų esančią kavinę Paryžiaus centre, bet studentei susitikimo vieta neįtiko. Susirašinėti su ja dėstytojas nustojo tuomet, kai įsitikino, kad studentei netiks joks pasiūlymas.
Prancūzų universiteto atstovai laiškuose kaip vieną didžiausių problemų įvardijo prastą studentės prancūzų kalbą – neva jai buvo siūlyta egzaminus laikyti anglų kalba.
