Ministerijos pranešimu, iš penkiolikos Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientų, pateikusių dokumentus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, keturiolika pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose, vienas – valstybės nefinansuojamoje.
Dešimt licėjaus absolventų įstojo per pagrindinį priėmimą, penki – per papildomą priėmimą. Beveik trečdalis jų studijuos Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Anksčiau šią savaitę Lenkijos lietuvių bendruomenė išplatino pareiškimą, kad Punsko Kovo 11-osios licėjaus auklėtiniai jaučiasi apgauti, kai perskaičiavus jų Lenkijoje laikytų egzaminų rezultatus liko už borto.
Bendruomenės atstovė Irena Gasperavičiūtė BNS tvirtino, jog daugumai jų galimybę studijuoti Lietuvoje užkirto abitūros egzaminų verifikavimo koeficientas, kuris buvo pakeistas gegužės pabaigoje, Lenkijoje egzaminų sesijai einant į pabaigą.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus tuomet BNS sakė, kad Lietuvoje studijuoti norėjusiems Punsko licėjaus moksleiviams buvo sudarytos sąlygos pretenduoti į programas pagal tikslinį finansavimą, o į didelės konkurencijos susilaukiančias medicinos, odontologijos specialybes pretendavę moksleiviai turėjo per žemus konkursinius balus.
„Mes sudarėme galimybę jiems įstoti per tiksliniu būdu skiriamas stipendijas į tas kryptis, į kurias leidžia jiems įstoti. Mes peržiūrėjome jų pageidavimus, turiu pasakyti, kad iš tikro jie buvo labai ambicingi, medicina ir taip toliau, tačiau su tokiais baigiamųjų darbų rezultatais, kokius jie turėjo, jie ir pačioje Lenkijoje negalėtų įstoti. Jie nelaikė valstybinio egzamino. Studijų kokybės vertinimo centras konvertavo pagal schemą, kuri patvirtinta ministro įsakymu. Kaip lietuviai, gyvenantys užsienyje, jie gavo du pridėtinius balus, bet to nepakako, kad jie įstotų į medicinos studijas“, – BNS sakė R.Vaitkus.
