„Lazeriniai sprendimai yra naudojami moksliniuose tyrimuose, gamyboje, medicinoje ir gynybos sektoriuje. Visos šios sritys artimoje ateityje tik stiprės ir augs sparčiau už rinkos vidurkį. Tačiau vienas didžiausių proveržių artimiausiu metu bus civilinėje srityje. Šiuo metu ši rinka jau bando peržengti mokslinės laboratorijos etapą ir žengia į autonominių transporto priemonių gamybą“, – teigia Azijos Silicio slėnyje įsikūrusio aukštųjų technologijų įmonės UAB „Altechna“ padalinio Kinijoje vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto alumnas Eduardas Gvozdas.
Darbas laboratorijoje pravertė profesinėje karjeroje
E.Gvozdo profesijos pasirinkimo kelias nebuvo tiesus, bet vos atradęs fizikos mokslus jaunas vyras pradėjo mėgautis savo veikla ir atrado pusiausvyrą tarp racionalumo ir emocijų.
„Po mokyklos pirmu numeriu pasirinkau logistiką ir įstojau į ją. Galiu pasakyti, kad tai buvo ekonomiškai racionalus sprendimas, bet be polėkio, tad sėkmingai pabaigęs pirmą kursą mečiau logistikos studijas ir įstojau į Fizikos fakulteto aukštųjų technologijų fizikos ir verslo (buvusi moderniųjų technologijų fizika ir vadyba) programą. Tąkart sprendimas buvo mažiau racionalus, bet labiau emocinis“, – apie savo studijų pasirinkimą pasakoja E.Gvozdas.
Pasak jo, didžiausią naudą studijuojant fiziką jam teikė darbas laboratorijoje, kurioje pavyko įgauti stiprius darbo etikos ir atsakomybės pagrindus ir susidurti su problemų analizavimu ir jų sprendimu. „Kadangi pagal studijų programas visi gamtos ir fizinių mokslų studentai privalo atlikti praktikas, būsimiems studentams rekomenduoju pasirinkti ir kovoti dėl vietų tose laboratorijose, kuriose dirba geriausi savo srities specialistai“, – pataria Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės Kinijoje vadovas.
E.Gvozdas įsitikinęs, kad dirbant laboratorijoje ir siekiant profesinės karjeros darbo vietą rasti nėra sunku: „Po eilinio laboratorinio darbo gynimo diskusijos su prof. Gintaru Valušiu gavau pasiūlymą užsukti į jo vadovaujamą terahercinės (THz) fotonikos laboratoriją. Po antro kurso pradėjau praktiką prof. G. Valušio komandoje ir po praktikos buvau įdarbintas. Mano sritis buvo galio nitridinių (GaN) puslaidininkinių struktūrų charakterizavimas siekiant sukurti kompaktišką ir efektyvų terahercų emitorių. Susirasti praktiką ir po to darbą nebuvo itin sunku, viskas įvyko natūraliai. Tačiau žiūrint retrospektyviai, visos galimybės atsirado tik dėl nuolatinio ir tęstinio darbo akademinėje ir profesinėje srityse.“
Po studijų – karjera aukštųjų technologijų įmonėje
„Pabaigęs bakalauro studijas gavau kvietimą į pokalbį dėl galimos darbo pozicijos Lietuvoje įsikūrusioje individualizuotos lazerinės optikos įmonėje „Altechna“, turinčioje klientų visame pasaulyje, kur dabar savo karjerą dar studijų metais pradeda ne vienas Fizikos fakulteto studentas. Susiviliojęs finansinėmis galimybėmis privačioje įmonėje, nusprendžiau atsisveikinti su moksline karjera ir priėmiau pasiūlymą. Tada įmonė vis dar buvo paauglystės stadijoje – sparčiai auganti, bet be brandžios strategijos. Dėl to ir mano pozicija buvo be realaus įmonės poreikio – tik nuimdavau darbo krūvį nuo labiau patyrusių kolegų. Nepatenkintas savo pozicija įmonėje pasisiūliau dirbti su rinka, kuria niekas netikėjo – tuo metu visi žiūrėjo į Kiniją kaip į žemos kokybės fabriką, o ne kaip į aukštųjų technologijų gamintoją ir klientą.“
Taip prieš dvejus metus aukštųjų technologijų specialistas atsidūrė Azijos Silicio slėnyje Šendženyje, ten įkūrė įmonę, sukūrė visą jai reikalingą infrastruktūrą, subūrė ir apmokė darbuotojų komandą. „Dabar mūsų pagrindinis tikslas – tiekti lazerinius sprendimus pramoniniams klientams, juos konsultuoti, kurti ilgalaikes ir pelningas partnerystes. Šiais metais mano asmeniniai iššūkiai yra itin sparti verslo plėtra ir kompleksinių sprendimų kūrimas klientams.“
Ateities sprendimai priklauso technologijų specialistams
Šiuo metu vyksta nuolatinis ir vis spartėjantis technologijų proveržis. Lazerinės technologijos, jau seniai peržengusios laboratorinius etapus, įsitvirtino tokiose srityse kaip medicina, gynyba, gamyba ir žengia inovatyvų žingsnį automatizuotos transporto pramonės link. Šioje srityje, be programuotojų, IT architektų, reikalingi ir fizikai, matematikai, įvairių sričių inžinieriai, tad šiems specialistams ateityje darbo tikrai netrūks.
Dr. Pranciškus Vitta, Aukštųjų technologijų fizikos ir verslo studijų programos komiteto pirmininkas, jau antrus metus rūpinasi šios atnaujintos programos tobulinimu. Pasak mokslininko, jam tenka įdomus darbas: nuo pagalbos studentams sudarant individualius studijų planus iki studijų programos tinklelio derinimo tarp Fizikos fakulteto ir VU Verslo mokyklos. Dr. P.Vitta Fizikos fakultete yra pabaigęs visas tris studijų pakopas (bakalauro, magistrantūros ir daktorantūros) ir apsisprendęs likti dirbti mokslininku ir dėstytoju fakultete, tačiau neapsiriboja šia veikla ir daug dėmesio skiria fizikinių technologijų komercinimui, inovacijų plėtojimui ir bendradarbiavimui su verslu. Kartu su kolegomis jis yra kelių tarptautinių patentų bendraautoris, pumpurinės (angl. spin-off) kompanijos UAB „Ledigma“ įkūrėjas, todėl savo patirtimi dalijasi ne tik su studentais, bet ir su verslo įmonėmis, Mokslo ir inovacijų bei Lietuvos verslo paramos agentūromis kaip mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų ekspertas.
Programa atnaujinama pagal rinkos poreikius
Mokslininkas pabrėžia, kad atnaujinus programą buvo ne tik pakeistas pavadinimas, bet ir iš esmės peržiūrėta visa studijų programa. Prieš vykdant pakeitimus buvo bendraujama su aukštos kvalifikacijos specialistų reikalaujančiais darbdaviais, šios programos alumnais. „Buvo sudarytas programos stiprybių ir potencialo medis ir taip gimė unikali, tikrai tarpdisciplininė studijų programa.“
Kalbinami darbdaviai dažnai sako, kad dauguma VU fizikos studentų pasižymi loginiu mąstymu, giliomis fizikos, matematikos, IT žiniomis ir geba jas taikyti spręsdami mokslinius uždavinius. Atlikdami praktiką tarptautinio lygio laboratorijose išmoksta planuoti, modeliuoti, vykdyti ir apibendrinti gana sudėtingus eksperimentus, tačiau verslumo ir mokslinės veiklos komercinimo gebėjimai yra labai individualūs ir fragmentuoti. Todėl šios programos studentams suteikiama galimybė jų įgyti VU Verslo mokykloje, kurioje kartu su verslo studijų programų studentais jie išmoksta ekonomikos, vadybos, rinkodaros pagrindų, sužino, kaip kuriama pridėtinė vertė, kaip diegiamos inovacijos, kaip pasiekiamos tarptautinės rinkos, įgyja gebėjimų dirbti komandose ir dar labiau pasitiki savimi.
Turėdami tiksliųjų mokslų išsilavinimą, į aukštąsias technologijas ir inovacijas jie žvelgia ne kaip į abstrakčius raktažodžius, o kaip į įrankius, kuriais galima kurti pridėtinę vertę ir komercinį potencialą. Šios tarpdalykinės kompetencijos ne tik plačiai atveria darbo rinkos duris, bet ir suteikia galimybę tęsti magistrantūros studijas tiek fizikos, tiek verslumo srityse. Pasak dr. P.Vittos, nėra lengva sutalpinti nuoseklias fizikos ir verslumo studijas į vieną studijų programą, todėl kiekvienas dėstomas kursas yra detaliai svarstomas studijų komitete ir su studentų atstovais, kai ko tenka atsisakyti, kai kurie papildomi kursai paliekami rinktis patiems studentams. Ateitis tikrai priklauso plataus atviro mąstymo ir tarpdalykinių žinių bei gebėjimų turintiems žmonėms, nes technologijos keičiasi labai greit ir reikia gebėti spėti keistis kartu jomis.
