Būtent tokia situacija nutiko naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Bijodami, kad jų vaikai nepateks į prestižine laikomą „Ryto“ pradinę mokyklą, prie jos iš vakaro pradėjo rinktis tėvai.
Priimant vaikus į Kauno mokyklas, pirmenybė teikiama gyvenantiems ugdymo įstaigos teritorijoje. Todėl netoli Šilainiuose esančios „Ryto“ pradinės mokyklos gyvenantys vaikai į ją patekti galės net ir prašymą pridavus kovo ar balandžio mėnesį. Taip skelbiama Kauno miesto savivaldybės viešųjų ryšių tarnybos išplatintame pranešime.
„Į šią, kaip ir į kitas mokyklas, priimami visų pirma vietiniai vaikai. Jei vietinių vaikų bus daugiau nei mokykla gali sutalpinti, tada bus žiūrima į vaiko gyvenamosios vietos registracijos datą, ir pirmenybę turės tas, kas anksčiau tame rajone apsigyveno. Prašymus šių vaikų tėvai gali atnešti bet kada – ir kovą, ir balandį, ir vėliau. Jei priėmus visus vietinius vaikus mokykloje dar liks vietų, į ją patekti galės ir pirmokai iš kitų rajonų. Būtent čia pirmenybė yra pagal prašymo pridavimo laiką“, – aiškino Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.
Pasak V.Mažeikos, būtent kituose miesto rajonuose gyvenantys tėvai ir sudarė daugumą, praėjusią naktį stovėjusią eilėje prie „Ryto“ pradinės mokyklos. Kauno savivaldybė šių metų pradžioje kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama daugiau savarankiškumo sprendžiant dėl mokinių priėmimo į mokyklas kriterijų.
„Esminiai priėmimo tvarkos kriterijai yra nustatyti valstybės ir mes savarankiškumo neturime. Neseniai kreipėmės į ministeriją dėl galimybės kriterijus nusistatyti pačiai savivaldybei. Mes turėtume planą, kaip išvis panaikinti naktines eiles. Tai būtų prašymų priėmimas ištisus metus“, – teigė V.Mažeika.
„Tarkime, gauname dviejų mokyklos rajone gyvenančių šeimų prašymus jų atžalas priimti į tą pačią mokyklą. Jei mokykla nesutalpins abiejų moksleivių, pirmenybę turės tas, kurio šeima konkrečioje vietoje gyvena nuo seniau. Žinome ne vieną atvejį, kuomet šeima, prieš mėnesį deklaravusi gyvenamąją vietą, teikia prašymą, o vėliau vaikui pakliuvus į mokyklą išsideklaruoja. Kitaip sakant, šalia mokyklos gyvenantys vaikai turi didesnes galimybes patekti į jas, nes atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą“, – aiškino V.Mažeika.
Anot V.Mažeikos, Šilainiuose yra buvę atvejų, kai gyvenantiems mokyklos teritorijoje vaikams į pirmas klases trūko vietų, o rudenį paaiškėdavo, kad mokykloje daugiau nei pusė moksleivių iš kitų miesto vietų.
Mokyklos direktorė: „Faktas – laukti nereikėjo“
15min kalbinta mokyklos direktorė Alina Striškienė sakė, kad tėveliai iš tiesų pradėjo rinktis labai anksti. Tačiau ji tikina, kad to daryti nereikėjo, nes prašymai bus priimami pagal deklaravimo vietą. Nebent tiek prašymų nesurinks ir tada bus priimama į laisvas vietas pagal prašymų priėmimo datą.
Panašu, kad šis scenarijus neįvyks, mat laisvų vietų – 70, o gyvoje eilėje užsiregistravo apie 100 tėvų.
„Sesutėms ir broliukams prioritetai, kaip ikimokyklinėse įstaigose, nenumatyti. Be abejo, tėvams vesti vaikus į skirtingas mokyklas neparanku. Manyčiau turėtų būti taip, kaip ikimokyklinėse įstaigose. Centralizuota priėmimo tvarka šią problemą padėtų išspręsti“, – sakė A.Striškienė.
Pasak direktorės, šios mokyklos vaikai įstoja į mokyklas, kurios organizuoja stojamuosius egzaminus. Mokykloje veikia prailgintos grupės, gausi popamokinė veikla. Dėl šių paslaugų ir mokymo kokybės tėvai ir veržiasi savo atžalas vesti būtent į šią mokymo įstaigą.
„Jeigu manęs klaustų, kaip reikėtų elgtis, atsakyčiau, kad laukti nevertėjo. Tėvelių noras būti tikriems ima viršų“, – paklausta, ką galėtų patarti laukiantiems tėvams, sakė direktorė.
