Lygiavertis darbuotojas ar nemokama darbo jėga?
Vilniaus universiteto (VU) verslo informacijos vadybos absolventės Viktorijos Aniulytės teigimu, Lietuvoje į praktikantus dažnai žiūrima kaip į „nemokamą darbo jėgą“, kurios dėka bus įveikti nuobodžiausi darbai, o ne į lygiavertį, naują darbuotoją, galintį atnešti naudos organizacijai. „Kadangi praktika yra privaloma – dažnas darbdavys, pasirašydamas praktikos ataskaitą jaučiasi lyg darytų studentui paslaugą“, – teigė mergina.
Praktiką tiek Lietuvoje, tiek užsienyje atlikusi V. Aniulytė pasakojo užsienyje sulaukusi didesnio darbdavių dėmesio: organizacija stengėsi praktikantei suteikti kuo daugiau patirties bei vertino ją kaip visavertę komandos narę. „Kadangi Lietuvoje praktiką jau buvau išbandžiusi ir nusivyliau, norėjau pabandyti pasipraktikuoti užsienyje“, – pasakojo V. Aniulytė, kaip pagrindinį praktikos Lietuvoje trūkumą įvardijusi studento ir darbdavio tarpusavio dialogo stygių.
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) dėstytojas ir verslininkas Darius Rupšlaukis sutinka, jog kur tobulėti yra ir mokymosi įstaigoms, ir darbdaviams. „Vadovaudamas studentų praktikoms matau, kad kai kurie iš jų praktikos metu įmonėse susiduria su atsainumu. Kaip darbdavys, esu susidūręs su situacijomis, kai studentas atlikęs praktiką mano įmonėje, buvo verčiamas rašyti “mokslinę” ataskaitą. Būna, kad ir patys studentai ateina prašyti fiktyvaus parašo apie praktikos atlikimą įmonėje“, – pasakojo D. Rupšlaukis.
Studijuoja nemotyvuoti žmonės
Atlikti praktiką ne visada būna suinteresuoti ir patys studentai. V. Aniulytės teigimu, nemaža dalis studentų nesieja savo ateities su pasirinkta specialybe, studijuoja tik dėl diplomo, todėl ir praktika jiems nėra galimybė įgauti trūkstamos darbo patirties, o tik dar vienas dalykas už kurį reikia gauti teigiamą įvertinimą mokymosi įstaigoje.
„Manau toks studentų požiūris parodo, jog studijuoja nemotyvuoti žmonės. Esama nemažai studentų nusivylusių sistema ir nesitikinčių įgauti naudingos patirties praktikos metu. Dažnas galvoja, jog praktikos metu teks nešioti kavą ar daryti kitas su specialybe nesusijusias užduotis, todėl verčiau renkasi nekvalifikuotą, bet bent jau apmokamą darbą bei fiktyvią praktiką“, – tvirtino V. Aniulytė.
Po praktikos – įsidarbino
Vienoje konsultavimo įmonėje praktiką atlikusi ir vėliau joje įsidarbinusi, Mykolo Romerio universiteto (MRU) absolventė Akvilė Kniukštaitė teigia nesupranti, kodėl studentai dažnai bando išsisukti nuo praktikos atlikimo, o po to skundžiasi, kad neturi kontaktų, praktinių žinių ir negali susirasti darbo.
„Į praktiką žiūrėjau pakankamai rimtai ir jos laiką norėjau praleisti naudingai, dirbdama įdomioje įmonėje.“
„Į praktiką žiūrėjau pakankamai rimtai ir jos laiką norėjau praleisti naudingai, dirbdama įdomioje įmonėje. Praktikos metu nemažai išmokau, o po trijų savaičių jau sutarėme su būsimu darbdaviu, kad jai pasibaigus liksiu dirbti įmonėje. Nuo tada likęs praktikos laikas (maždaug penkios savaitės) buvo jau labiau pasirengimas darbui, mokymai ir pan.“, – pasakojo A. Kniukštaitė.
Pasak merginos, praktikanto atrankos metu svarbu, kad abi pusės būtų itin atviros ir konkrečios. „Studentas nuo pat pradžių turi žinoti, ką, kaip ir kiek turės daryti, kokios užduotys jo laukia, kokius gebėjimus jis įgis. Įmonė savo ruožtu turi informuoti kokios galimybės laukia praktikanto ir neprikurti „netikrų“ pareigybių“. Anot jos, įmonės turėtų atsakingiau rinktis praktikantus, nes neretai praktikai priimami visi kas kreipiasi, o tokiu atveju nusivylimas neišvengiamas.
Praktikos nauda neabejoja
UAB „Guarana“ direktorės Erikos Švedaitės teigimu, praktika jaunam žmogui gali suteikti tiek, kiek jis nori iš jos pasiimti. „Praktika jaunam žmogui vienas iš pagrindinių veiksnių padedančių suprasti ar teisingu keliu jis eina ar ne. Tik po praktikos pradedi suvokti ar specialybė, kurią studijuoji tinka ir patinka, o galbūt priešingai.“
Studentas, norintis susirasti praktiką, turi būti žingeidus ir motyvuotas įgyti praktinių įgūdžių. „Jeigu sugebi susidėlioti žemiškus lūkesčius – sunkumų nekyla. Liūdniau yra, kai turimi stereotipai tam trukdo. Dažnai girdžiu, kad atėję iš universitetų studentai nieko nemoka dirbti praktiškai. Tokiems žmonės užduodu klausimą: “Kuris iš jūsų išmokote vairuoti automobilį perskaitęs KET knygutę“, – teigė D. Rupšlaukis.
Sieks kokybiškesnės praktikos
Vienas iš sprendimo būdų siekiant kokybiškesnės praktikos yra studentų ir darbdavių tarpusavio komunikacijos gerinimas. Praktikos sėkmė labiausiai priklauso nuo suvokimo kas yra praktika, ką ji gali duoti ir ko darbdavys bei studentas tikisi vienas iš kito.
Lapkričio mėnesį, tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC Lietuva, organizuojamame renginyje „Tavo kelias“ pagrindinis dėmėsys bus skiriamas studentų praktikai. Renginio tikslas pakeisti nusistovėjusius stereotipus, jog studentui tereikia parašo ant praktikos ataskaitos, o darbdaviui – tik nemokamos darbo jėgos. „Tavo kelio“ metu studentai galės sudalyvauti įmonių rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse ir susirasti kokybišką, jų lūkesčius atitinkančią praktiką. Įmonėms tai galimybė susipažinti su labiausiai motyvuotais ir siekiančiais įgyti praktinės patirties studentais.
