Tikimasi, jog tai padės išsaugoti adekvatų mokyklų finansavimą, mokyklose stiprės ugdymo kokybė, neliks konkuravimo tarp mokyklų dėl kiekvieno mokinio krepšelio. Metodika nuo sausio 1 d. bus įgyvendinama penkiose ministerijos atrinktose savivaldybėse, rašoma pranešime spaudai.
Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai pirmose-dešimtose klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse 9 mokiniai, 11–12 klasėse 15 mokinių. Taigi, mokykloms neliktų finansinių paskatų turėti perpildytas klases.
Jei klasėje yra mažiau nei 8 mokiniai, bus skiriama dalis krepšelio. Pavyzdžiui, 1–10 klasėms, kuriose yra 1–4 vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio dydžio, jei klasėje yra 5–8 vaikai – 0,5 minimalaus krepšelio dydžio. 11–12 klasėms, kuriose yra 1–8 vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio dydžio, jei klasėje yra 8–14 vaikų – 0,5 minimalaus krepšelio dydžio. Toks skaičiavimas leis užtikrinti pakankamą ugdymo finansavimą jungtinėse klasėse.
Savivaldybės savo skirstomą klasės krepšelio dalį (4–5 proc.) turės paskirstyti ne mažiau kaip 2/3 šių lėšų tvirtinant savivaldybės biudžetą.
Be to, lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti bus skaičiuojamos 10 procentų nuo lėšų ugdymo procesui vykdyti. Dabar valdymo lėšos mokyklose svyruoja nuo 8 iki 20 proc. visos mokinio krepšelio sumos. Į šią sumą įeina ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos darbuotojų darbo užmokestis. Lėšos švietimo pagalbai ir bibliotekai yra atskirtos nuo valdymo lėšų ir skaičiuojamos kiekvienam mokiniui atskirai.
Atsižvelgus į pilotinio projekto savivaldybėse rezultatus, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.
