Atsakydama į socialiniame tinkle „Facebook“ įsiplieskusią diskusiją matematikos vadovėlių „Riešutas“ autorė, Kauno Simono Daukanto progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Jolanta Žvirblienė paaiškino, kad minėtoje užduotyje nenurodyta nuspalvinti „berniukišką“ ar „mergaitišką“ žaislą.
„Šios užduoties galutinis tikslas – suskaičiuoti vaikų pasirinktus žaislus ir taip ugdyti skaičiavimo įgūdžius. Pernai atlikau šią užduotį su 26 pirmokais. Vaikai rinkosi, kaip jiems atrodė, visiškai nesureikšmindami, ar tas žaislas „mergaitiškas“, ar „berniukiškas“. Žaislus, kuriuos manė, kad rinktųsi ir berniukas, ir mergaitė, spalvino per pusę“, – pasakojo pedagogė.
Vaikai rinkosi, kaip jiems atrodė, visiškai nesureikšmindami, ar tas žaislas „mergaitiškas“, ar „berniukiškas“.
Be to, ji pažymėjo, kad užduotyje nereikalaujama žaislus spalvinti rožine ar mėlyna spalva, tiesiog – skirtingomis spalvomis.
„Pavyzdžiui, vienas užduotį atlikęs berniukas, kuris auga su sese, dažnai žaidžia kartu su ja, todėl ir atlikdamas šią užduotį nurodė, kad berniukas žais su lėlyte. Taigi, patys vaikai visiškai neakcentuoja žaislų skirstymo pagal lytį ir tik nuo mūsų, suaugusiųjų (mokytojų, tėvų), priklauso, ar iškelsime ir kaip paaiškinsime vaikui šį klausimą“, – įsitikinusi J.Žvirblienė.
Lygių galimybių kontrolierės patarėja teisės klausimais Ieva Mickuvienė priminė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 4 str. 2 dalyje įtvirtintą nuostata, kad švietimo ir mokslo įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, jog mokymo programose ir vadovėliuose nebūtų moterų ir vyrų diskriminavimo propagavimo.
„Paminėtina, jog šio įstatymo pažeidimu yra laikoma švietimo ir mokslo institucijų veiksmai, kai yra taikomi skirtingi reikalavimai ir sąlygos vienai iš lyčių, bei skirtingai vertinamos asmenų žinios atsižvelgiant į jų lytį“, – aiškino I.Mickuvienė.
Pratybų sąsiuvinyje pateiktose užduotyse ji neįžvelgė diskriminavimo dėl lyties.
„Diskriminacija teisinėje literatūroje paprastai suprantama kaip ne toks palankus asmens traktavimas ar ne toks palankus elgesys su asmeniu nei tomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis buvo, yra ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu.
Todėl, tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės, pavyzdžiui, skirtingo amžiaus, lyties, neįgalus ir sveikas žmogus, turintys vienodas kvalifikacines savybes, patirtį, išsimokslinimą, ir vertinama, ar vienam iš jų dėl amžiaus, negalios, lyties ar kito asmenį identifikuojančio požymio nėra taikomos mažiau palankios sąlygos nei kitam asmeniui tokiomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis buvo, yra ar būtų taikomos“, – kalbėjo patarėja.
Tokių užduočių analizavimas kaip tik galėtų paskatinti vaikus mąstyti ir diskutuoti apie vyrų ir moterų vaidmenų pasiskirstymą visuomenėje, stereotipų laužymą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo praktikoje yra buvę atvejų, kai į instituciją kreipėsi susirūpinę tėvai dėl mokinių vadovėliuose pasitaikančių stereotipus formuojančių ar diskriminavimą skatinančių pavyzdžių. Taip pat yra tekę nagrinėti konkrečių skundų.
„Tačiau manytume, jog šiuo atveju lemiamą reikšmę turėtų mokytojo ar pedagogo vaidmuo. Jei šiuo konkrečiu atveju mokykloje mokytoja primygtinai siūlytų vaikams priskirti vieną iš vaidmenų, konkrečiai berniukui ar mergaitei, ir toks pasirinkimas būtų vertinamas balais, tada gal ir būtų įmanoma įžvelgti diskriminavimo propagavimą. Tačiau manytume, jog tokių užduočių analizavimas kaip tik galėtų paskatinti vaikus mąstyti ir diskutuoti apie vyrų ir moterų vaidmenų pasiskirstymą visuomenėje, stereotipų laužymą“, – svarstė I.Mickuvienė.
