Laidotuvių muzika, juodi kaspinai ir plakatai, skelbiantys aukštojo mokslo mirtį – taip VU mokslininkai pabandė atkreipti dėmesį į sudėtingą situaciją, mažesnius nei prekybos centrų darbuotojų atlyginimus ir aukštajam mokslui gresiančią rimtą krizę.
„Paskutinio prioriteto“ judėjimas valdžios atstovų reikalauja bent 50 procentų didinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus 2018 metais ir nuosekliai didinti juos toliau, kad jie bent priartėtų prie kaimyninių šalių lygio; pradėti iš esmės finansuoti mokslinius tyrimus, o ne tik studijas; baigti nuolatos reformuoti ir galų gale užbaigti neryžtingume ir interesų liūne vėl klimpstančią aukštojo mokslo reformą.
VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė teigė, kad normalioje visuomenėje tokia akademinės bendruomenės finansavimo būklė tiesiog neįmanoma.
„Šią akciją mes nusprendėme surengti atsižvelgę į mokslo, universitetinio mokslo finansavimo būklę“, – susirinkusiems akcijos dalyviams teigė ji. „Per šią savaitę jau ne kartą girdėjome, kad Vyriausybė daug investuoja į aukštąjį mokslą ir kad numatytos didelės investicijos. Bet mes esame atsidūrę tokioje padėtyje, kad nebegalime užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės“, – sakė docentė.
Jos teigimu, tokioje apgailėtinoje finansavimo situacijoje nėra nė viena viešojo sektoriaus grandis.
„Jei pasižiūrėsite, kokioje vietoje atsiduria universiteto dėstytojai pagal visų kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tai suprasite, kad normalioje visuomenėje to negali būti, tai neįmanoma“, – kalbėjo R.Žiliukaitė.
„Normali visuomenės raida neįmanoma be stipraus išsimokslinimo sektoriaus, o šiuo metu šis sektorius yra naikinamas“, – konstatavo R.Žiliukaitė.
Lygina situaciją su sovietiniais laikais
Vienas iš akcijos organizatorių, politologas Liutauras Gudžinskas savo kalbą pradėjo grupės „Antis“ dainos „Ša, inteligente!“ žodžiais: „Ša, inteligente, skurdžiau nelaimingas, kam tu, kam tu, kam tu reikalingas?“.
„Atrodo, kad istorija kartojasi. Visi žinome, kad planinėje ekonomikoje didžiausia kritika buvo dėl to, kad labiausiai kvalifikuoti uždirbdavo tiek pat, kiek žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, nebuvo paskatų sistemos... Deja, situacija šiandien yra ta pati“, – teigė jis.
Duomenys rodo, kad Vilniaus universiteto, kitų universitetų darbuotojų atlyginimai yra tokie patys kaip ir prekybos centrų darbuotojų atlyginimai, – kalbėjo L.Gudžinskas.
„Duomenys rodo, kad Vilniaus universiteto, kitų universitetų darbuotojų atlyginimai yra tokie patys kaip ir prekybos centrų darbuotojų atlyginimai“, – kalbėjo L.Gudžinskas. „Mes žinome Estijos situaciją, kur viskas yra gerokai kitaip“, – pridūrė jis.
Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad antradienį vyksiančiame balsavime dėl valstybės biudžeto Lietuvos politikai gali žengti bent jau mažą žingsnį į priekį ir priimti siūlymą dėstytojų atlyginimams skirti papildomus 10 milijonų eurų.
„Jokia sistema, kurioje gabiausi, talentingiausi yra nustumti į užribį, ilgai egzistuoti negali, ji per daug trapi“, – teigė L.Gudžinskas, jo žodžius palydėjo į Filosofijos fakulteto kiemą pakviestų giesmininkų giesmė.
Trūksta ministrės palaikymo
Protesto akcijoje apsilankė ir dėstytojams palaikymą išreiškė ir VU rektorius Artūras Žukauskas. Joje dalyvavo ir Vilniaus vicemeras, Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas bei siūlymo Seime autorius, konservatorius Mantas Adomėnas.
„Yra ženklų, kad ir iš Seimo daugumos bus žmonių, kurie balsuos“, – apie antradienio balsavimą Seime kalbėjo M.Adomėnas, pabrėždamas, kad tai bus vienas retų atvejų, kai biudžetas bus pakeičiamas paskutinę dieną.
Yra ženklų, kad ir iš Seimo daugumos bus žmonių, kurie balsuos, – apie antradienio balsavimą Seime kalbėjo M.Adomėnas.
„Tai būtų svarbus žingsnis, parodantis mokslininkams, kad kažkas juda. Tie dešimt milijonų nėra dideli pinigai, bet pridėti prie jau žadamų dvidešimties milijonų eurų ir panaudoti dėstytojų algoms, o ne dar vienam gražiam fasado padažymui, jau bus šis tas“, – teigė konservatorius.
Jo teigimu, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė didelio palaikymo šiai iniciatyvai neparodė, nes vyriausybėje tvyro kitokios nuotaikos, o švietimo bendruomenės interesai nustumti į antrąjį planą.
„Švietimo darbuotojams sunkiau išsikovoti algų pakėlimus nei prokurorams“, – konstatavo M.Adomėnas. „Supratimas problemos yra, bet politinio svorio švietimas Vyriausybėje neturi“, – pridūrė jis.
