Premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad LMTA Vyriausybės vadovui nori pristatyti studijų miestelio projektą, taip pat bus kalbama apie universiteto ateitį, jo vietą aukštojo mokslo ir studijų sistemoje. MRU taip pat turėtų pristatyti savo viziją.
Vyriausybės strateginiame komitete šį mėnesį iš esmės pritarta griežtesniems reikalavimams universitetams ir kolegijoms. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje bei kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui. Pavyzdžiui, siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 procentų. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse.
Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes, o 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Siūloma, kad dirbančių antraeilėse pareigose kolegijų dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 procentų.
Taip pat siūloma, kad studijų finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.
Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė anksčiau yra sakiusi, kad galutinai priėmus tokius pasiūlymus dalis aukštųjų mokyklų Lietuvoje turėtų užsidaryti.