Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Kaune universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.
Be to, turėtų veikti dvi specializuotos aukštosios mokyklos: atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėtų būti sujungtos.
15min kalbino premjero patarėją švietimo klausimais Unę Kaunaitę, kurios teigimu, pokyčiai švietimo sistemoje neišvengiami ir tai jau ima suprasti beveik visi sistemos atstovai.
– Vilniuje ir Kaune bus kuriami du didieji universitetai, kurie sujungs daug plačių akademinių sričių. Kiek gali užtrukti toks jungimasis ir didelės struktūros pasidalinimas? Ar jau yra visų interesų grupių sutarimas dėl tokio sujungimo?
– Tai nėra paprastas procesas – visos aukštosios mokyklos supranta, kad nieko nedaryti nebegalima, tačiau kartu yra gana sunku pakilti nuo savo kėdės ir priimti svarbius sprendimus.
Apie visišką sutarimą kalbėti dar per anksti, tačiau judėjimas šia kryptimi tikrai yra. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitetas kalbasi su Vilniaus universitetu, Šiaulių universiteto rektorius viešumoje kalba, kad nors nėra galutinai sutarę, bet taip pat kalbasi su VU ir tapimas VU dalimi būtų pats priimtiniausias variantas... Kauno universitetai jau ne kartą buvo susėdę prie vieno stalo ir mes tikrai ne pirmieji juos prie jo sodinome.
Kauno universitetai jau ne kartą buvo susėdę prie vieno stalo ir mes tikrai ne pirmieji juos prie jo sodinome.
Tad kalbėjimosi tikrai daug, tačiau reikia postūmio ir parodymo, kad pokyčiai neišvengiami.
Įgyvendinimas planuojamas iki 2020 metų, nes puikiai suprantame, kad turime spėti iki kadencijos pabaigos. Nutarimus norime priimti dar šiemet ir kitais metais jau priimti studentus į naujus universitetų darinius.
– Techninio pobūdžio universitetus ketinama kurti Vilniuje ir Klaipėdoje. Kodėl pasirinktas ne toks stiprus Klaipėdos universitetas? Ar jis nėra iškart pasmerktas tam, kad neatlaikys konkurencijos ir vėl bus reikalingas naujas jungimas?
– Drįsiu patikslinti – spaudoje daug kur pristatoma, kad Klaipėda yra matomas kaip technologinis universitetas, tačiau taip darbo grupėje jo tikrai neįvardinome.
Yra siūloma Klaipėdos universitetui peržiūrėti vykdomas mokslo ir studijų kryptis ir prioritetiškai vystyti su jūrų sektoriumi susijusias mokslo ir studijų kryptis. Be to, siūloma skatinti bendradarbiavimą tarp universitetinių, koleginių ir profesinių sektorių, siekiant sustiprinti regiono potencialą ir sutelkti išteklius.
Būtent dėl šios specializacijos Klaipėdos universitetas tikrai nėra pasmerktas – netgi priešingai. Jis vykdytų labai unikalias studijas ir dėl to visi studentai, norintys studijuoti tokias studijas, rinktųsi būtent Klaipėdą. Lietuvai būtų per didelė prabanga neišnaudoti savo jūrų mokslo galimybių.
– Darbo grupės siūlymuose neužsiminta apie mažus mokslinių tyrimų institutus, kurie šiuo metu vegetuoja. Ar ketinama juos jungti prie universitetų?
– Šiandien į šį klausimą atsakyti dar negalime, nes visas pajėgas koncentruojame į aukštąsias mokyklas. Prie jo greitu metu bus sugrįžta.
– Plane žadama dėstytojų atlyginimų kėlimui skirti net 22,5 mln. Iš kur Vyriausybė paims tokias lėšas?
– Aukštojo mokslo reformai numatyta naudoti tiek ES, tiek biudžeto lėšas, tiek lėšas, gautas už parduotą perteklinį turtą. Numatoma, kad ES struktūrinių fondų portfelis bus apie 150 mln. eurų, perteklinis turtas – apie 50 mln. eurų. Tad ieškoma visų galimybių sutelkti resursus vienai iš svarbiausių reformų. Kas iš jų bus panaudotas būtent atlyginimams, techniškai atsakyti dar negaliu.
Reikia suprasti, kad tik dabar pirmą kartą galime patys formuoti biudžetą, o ne paveldėti ir paskutinę akimirką jį taisyti.
Reikia suprasti, kad tik dabar pirmą kartą galime patys formuoti biudžetą, o ne paveldėti ir paskutinę akimirką jį taisyti. Be to, pagaliau turime erdvės peržiūrėti visas ES lėšas ir nukreipti jas naudingesne valstybei linkme. Tikrai suprantame, kad be pakeltų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų, be sutvarkytų krūvių niekaip negalime tikėtis jokių pozityvių pokyčių, todėl šių lėšų suradimas yra valstybės prioritetas.
– Kaip vertinate tai, kad Seime šis planas buvo pakrikštytas rekomendaciniu, o LVŽS pirmininkas R.Karbauskis teigė, kad jungtis universitetų niekas nevers? Ar yra premjero ir Seimo daugumos ryžtingas sutarimas dėl reformos įgyvendinimo?
– Ryžto tikrai yra, sutarimas dėl reformos būtinybės taip pat. Suprantu, kad yra didelis noras įžvelgti priešpriešas, susiskaldymą. Bet Vyriausybė kalba apie tą patį – apie norą kalbėtis su akademinėmis bendruomenėmis.
Aišku, kad yra daug įtampų, nes didžioji dalis žmonių yra emociškai susiję su vienu ar kitu universitetu, tačiau kur kas svarbiau bendras sutarimas, kad pokyčiai šioje srityje yra neišvengiami ir gyvybiškai būtini aukštajam mokslui.
– Kokių veiksmų ketinama imtis, jei atsiras pasipriešinimas ir mažieji universitetai atsisakys jungtis?
– Manau, kad kalbėti apie pasipriešinimą dar per anksti. Pirmai atmetimo reakcijai praėjus matome didėjantį norą kalbėtis, nuomonių pokyčius ir realios situacijos suvokimą. Mūsų didžiausias noras – padėti, išsaugoti tai, ką turime stipriausio Lietuvos aukštajame moksle.
Situacija yra tokia, kad dalis mažųjų universitetų per porą metų gali apskritai subankrutuoti. Kai administraciniai kaštai ima siekti 30–40 procentų, supranti, kad sistema yra išsigimusi. Matome, kad net ir mažieji universitetai tą ima vis geriau suprasti. Nes nedaryti nieko būtų tiesiog nevalstybiška.
