„Generolo Plechavičiaus kadetų licėjus – tai sukarinta dieninė bendrojo lavinimo mokykla Kaune. Iš pirmo žvilgsnio viskas gražu: mokiniai čia mokosi rikiuotės, karybos ir teisės pagrindų, mokomi disciplinos, pagarbos ir meilės savo šaliai. Užimti jie nuo ryto iki vakaro – kuriam tėvui nepatiktų tokia idėja? Bet realybė – kiek kitokia. Norėčiau, kad pamatytumėte licėjų kadetų akimis“, – rašoma redakcijai adresuotame laiške.
Kadetams nešalta, jiems vėsu
Anoniminiame skunde teigiama, jog savaitė licėjuje pradedama vėliavos pakėlimu. Tad kiekvieną pirmadienio rytą pirmą pamoką kadetai leidžia lauke: žygiuoja, mokosi rikiuotės.
„Nesvarbu, ar spaudžia šaltukas, ar lyja, pučia smarkus vėjas – vaikai būna lauke. Jei tu prastai jautiesi, geriau nė nesakyk savo instruktoriui. Sulauksi atsako: kam tuomet ėjai į tokią mokyklą?“, – nusiskundimus ėmė dėstyti laiško autorius.
Žiemą mokykla tampa kiaurai perpučiamu, menkai šildomu niūriu pastatu.
Pasak jo, žiemą mokykla tampa kiaurai perpučiamu, menkai šildomu niūriu pastatu. Kadeto teigimu, iš išorės sudėti plastikiniai langai – tam, kad vaizdas būtų gražesnis praeiviui, o nuėjus į vidinį kiemelį, plastikinius langus pamatysi tik direktoriaus ir pavaduotojų kabinetuose.
„„Kadetams nešalta, jiems vėsu“, – dažnai skamba toks posakis tarp mūsų. Licėjaus direktorius – užsispyręs, į prašymus neatsižvelgiantis vyras. Nesugebėjo net pačio menkiausio įgyvendinti: mergaičių rūbinėje įtaisyti spynos, kad vaikinai nosies nekaišiotų. Durys ten atviros nuolat ir ne kartą buvo įžengęs kūno kultūros mokytojas, sakydamas: „Nėra nieko, ko nebūčiau matęs“. „Bet juk mes kaip šeima, vienas kumštis“, – kartoja kasdien instruktoriai“, – ironizavo kadetas.
Priima ir nepažangius?
Pasak skundo autoriaus, iš mokyklos kadetai išeina tik su tėvais arba gydytojo lapeliu, tačiau šis turi būt antspauduotas ir su vaiko pavarde. Jei registravaisi telefonu ir lapelio nėra – tavo bėdos. Pas gydytoją neišleis. Dar vienas laisvės ribojimas, – rakinamos klasės ir aukštai.
„Per kiekvieną pertrauką užrakina klases, o po pamokų per užsiėmimus – ir visą aukštą. Tad jei pamiršai daiktus klasėje, pasiimsi tik rytoj. Tai nėra patys blogiausi dalykai ir gyventi galima, tačiau mokiniai jaučiasi kaip uždaryti.
Beje, ir tie patys mokiniai – visokie. Tavo vidurkis 9? Puiku, priims išskėstomis rankomis. Turi 4? Nieko, suteiks galimybę. Turi problemų su pykčio valdymu, nelankai mokyklos ir visiškai nesi motyvuotas čia mokytis? Nieko, kadetų licėjus priima visus.
Savaitinių budėjimų metu nuėjus prie 5-6 klasių mokinių ir pabandžius įvesti tvarką, išgirsi visą keiksmažodžių žodyną – tik spėk mokytis! Kyla klausimas, ar tokia mokykla tinkama mažiems penktokėliams?“, – klausia kadetas.
Jam kelia klausimų ir atranka į licėjų: „Nesuprantu, kaip kai kurie mokiniai čia papuolė. Yra tokių, kuriuos tėvai atvedė per prievartą, tikėdamiesi, kad perauklės jų mažuosius tironus“.
Reguliuojami net apsilankymai tualete
Nusiskundimai tuo nesibaigia. Tikrąjį licėjaus paveikslą nusprendęs pateikti kadetas užsimena ir apie griežtą tvarką, galiojančią netgi norinti nueiti pamokos metu į tualetą.
Per pamoką norint išeiti į tualetą, galimi du scenarijai: arba mokytojas neišleis, nes tingės pildyt popierius, arba suirzęs užpildys juos, kad toks ir toks kadetas, tokios ir tokios pamokos metų išėjo tam tikram laikui į tualetą.
„Vyresnių klasių mokiniai turi laisvų pamokų, vadinamų „langų“. Net jei tai 3 ar 4 paskutinės pamokos iš eilės, esi priverstas sėdėti iki popietinės saviruošos ir dviejų užsiėmimų.
Vykstanti pramankšta – turbūt vienas iš beprasmiškiausių dalykų šioje mokykloje. Pavaduotojos, mokytojai virsta tramdytojais: bėga per mokyklą ir iš visų pakampių renka mokinius, kurie nenori eit ir pusvalandį klausytis peikimo, kokie mes nemotyvuoti ir tingūs. Kaip čia norėsi, kai kiekviename žingsnyje tu galvoji: ar galiu šiuo metu čia būti, ar neaprėks, nepagaus?
Beje, per pamoką norint išeiti į tualetą, galimi du scenarijai: arba mokytojas neišleis, nes tingės pildyt popierius, arba suirzęs užpildys juos, kad toks ir toks kadetas, tokios ir tokios pamokos metų išėjo tam tikram laikui į tualetą“, – nemalonius jam faktus toliau dėstė kadetas.
Kliuvo kritikos ir pačiam pastatui. Anot skundo autoriaus, kompiuterių klasėje – atgyvenos, kabinetuose ir koridoriuose lupasi sienos, o kur dar lašantis per stogą vanduo. Vaikinų tualete nėra durų, o kai kurie iš jų turi nemalonų, net pasibjaurėtiną, kvapą. Keletas jų iš viso neveikia.
„Tėvai, nedarykite klaidos, parinkite geresnę ateitį savo vaikui“, – pasiūlė laiško autorius.
Su tokia tvarka sutiko sutartimi
Supažindintas su skundu, licėjaus direktorius Viktoras Daunys maloniai sutiko priimti 15min žurnalistę savo kabinete, aprodyti mokyklą, aptarti probleminius klausimus, apie kuriuos užsimena besiskundžiantys mokiniai.
Pasak jo, licėjus gyvuoja tik penketą metų, yra toks vienintelis ne tik šalyje, bet ir Baltijos valstybėse. Jo veikla grindžiama savitos pedagoginės sistemos – sausumos kadetų – ugdymo samprata. Kadangi tai unikali švietimo įstaiga, joje galioja ir kitokios taisyklės. Svarbiausia – patriotiškumo, disciplinos, pagarbos ugdymas.
„Kai kurie skundo teiginiai yra hiperbolizuoti, dėl kai kurių kadetai teisūs – įsikurdami gavome seną mokyklos pastatą, jis nematęs kapitalinio remonto, tad reikia laiko susitvarkyti. Žiūrima į viską vaiko akimis, o mes suvokiame realybę. Švietimo įstaigų Kaune daug, o pinigų nėra. Ir taip esame dėkingi valdžiai – daug padėjo. Vaikai tiesiog nori visko iškart, o taip nebūna“, – tikino jis.
Licėjus gyvuoja tik penketą metų, yra toks vienintelis ne tik šalyje, bet ir Baltijos valstybėse. Jo veikla grindžiama savitos pedagoginės sistemos – sausumos kadetų – ugdymo samprata.
Direktoriui keista, jog tie, kurie nepatenkinti viduje galiojančia tvarka, nepalieka šios švietimo įstaigos, toliau „kenčia“. Kad skundžiamasi dėl to, dėl ko patys padėjo sutartyse parašus.
„Kai priimamas vaikas į mūsų licėjų, būna išaiškinama viskas: tvarka, drausmė, dienotvarkė. Sutinkama, pasirašoma. Juk auklėjimas vyksta disciplinuotu režimu. Karo lauke nebūna taip, kad vadas prašo: „Gal jūs galėtumėte eiti į mūšį?“. Tad ir čia galioja kitoks instruktorių tonas, vadovaujamės statuto taisyklėmis, ugdome tas vertybes, kurios bus reikalingos kariuomenėje.
Griežta tvarka – vardan pačių vaikų. Kad nerūkytų pasislėpę, „banginuko“ nežaistų, nebėgtų iš pamokų. Atliekame prevencinį darbą. Iki 19 val. esame atsakingi už juos juridiškai, tad jei kas nutiktų – neštume atsakomybę“, – paaiškino direktorius.
Jo pavaduotojos paneigė faktus apie nerakinamas merginų rūbinės duris, į persirengimo kambarius įsibraunantį kūno kultūros mokytoją: galbūt įkiša galvą, bet tik tam, kad numalšintų triukšmą.
Atlieka nusikalstamumo prevenciją
Kasmet licėjus priima pačią Lietuvos Respublikos Prezidentę, kuri atvyksta į naujokų priesaikos davimo ceremoniją. Tad rytinis vėliavos pakėlimas, rikiuotė, himno giedojimas, anot V.Daunio, viena esminių šios švietimo įstaigos detalių. Taip ugdomas patriotiškumas, pilietiškumas.
„Šiandien labiau kalbama apie vaiko teises, o mes čia primename jų pareigas: gerai mokytis, būti paklusniu tėvams, mokytojams, būti pasitempusiu, šlovini Lietuvos vardą, toleruoti geras idėjas“, – licėjaus užduotį įvardijo direktorius.
Kadetų licėjuje daug dėmesio skiriama prevencinei veiklai. Vykdoma sisteminga ir nuolatinė elgesio, pamokų lankomumo stebėsena ir priežiūra.
„Esame vienintelė tokia mokykla, kurioje mokiniai kartu su mokytojais ruošia ir pamokas, tad nereikia korepetitorių. Licėjuje jie užimti iki 19 val., o tai didžiulė paskata dirbantiems tėvams. Kitur grįžta vaikai iš mokyklos apie 15 val. ir neaišku, ką veikia.
Net 54 proc. licėjaus mokinių yra iš nepilnų šeimų: vienišų mamų ar į užsienį išvykusių tėvų vaikai. Tad vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių – nusikalstamumo prevencija. Kad vaiką auklėti ne kalėjime, o mokykloje. Privalomai pas mus vienintelius mokoma teisės ir karybos“, – išskirtinumus vardijo direktorius, patikinęs, jog nuo seno kadetų mokyklose mokydavosi tik didikų vaikai.
Tinginys nenori girdėti, kad yra tinginys
Paklaustas, ar mokiniai neturi galimybės palikti mokyklos pastato iki pat 19 val., jis paaiškino, kad tvarka galioja tik dėl jų pačių saugumo. Vaikas išeiti gali tik su tėvais arba su jų raštišku sutikimu. Jei lankomi kokie būreliai mieste – atnešami tai patvirtinantys dokumentai.
Pasitaikė praktikoje, jog mokinys teigė lankantis sportinius užsiėmimus, tačiau to iš tikro nedarė. Dvyliktokai išleidžiami iš pastato laisviau. Saugumo sumetimais kontroliuojamas ir tualetų lankymas pamokų metu.
„Fiksuoja mokinius, laikus, kada jie išeina. Po kiek laiko pastebi, kad tie patys iš skirtingų klasių vienu metu kur pasišalina. Kur? Gal parūkyti. Jei kas dažnai eina iš pamokų – kažkas jau negerai. Leisti jiems tapti nusikaltėliais? Jie mato, kad yra stebimi. Taip, jiems tai nemalonu, bet veiksminga. Budi mūsų mokytojai koridoriuose net ir pamokų metu“, – teigė direktorius.
Jie mato, kad yra stebimi. Taip, jiems tai nemalonu, bet veiksminga, – teigė direktorius.
Paaiškino jis ir pramankštų svarbą, dėl kurių, anot jo, skųstis gali tik tinginiai: „Norime stiprinti vaikų fizinį pajėgumą ir aktyvumą, motyvuoti mokinius judėti, mokyti atsipalaiduoti po protinio darbo. Geriau leisti į telefonus sulindusiems sėdėti?
Tinginiui pramankšta visad bus katorga. O koks tinginys nori girdėti, kad jis tinginys? Galvojate, mokytojai neturi daugiau ką veikti, tik versti juos tai daryti? Mūsų uždavinys yra parodyti jiems kelią į dorą ir sveiką gyvenimo būdą. Juk ruošiame būsimą pareigūną ar karininką – fizinė ištvermė būtina. Pramankšta nurodyta sutartyje“.
Neatsuko nugaros nė vienam
Licėjaus pastatas nedidelis. Jame mokosi 402 kadetai. Norinčiųjų mokytis skaičius kasmet didėja, tačiau patenka į jį ne visi. Štai 2016-2017 m. gauti 333 prašymai, priimti mokytis 126 mokiniai.
Ar neištvėrę griežtos tvarkos, licėjų dažnai palieka mokiniai? Pasirodo, šiais mokslo metais iš jo išvyko 32. Tik vienas jų buvo nepažangus. Mokyklos keitimo priežastys įvairios: sveikatos problemos, finansiniai sunkumai, tėvų darbo ar gyvenamosios vietos keitimas, didelis užimtumas, yra išvykusių į profesines mokyklas, grįžusių į savo rajono ar miesto mokyklas, nes buvo sudėtinga gyventi atskirai nuo šeimos. Yra mokinių, kurie sugrįžta į licėjų.
„Skunde kalbama apie nepaklusnius penktokus, bet būtent jie daugiausiai ir yra iškovoję apdovanojimų sporto ar mokslo srityje. Tai juk vaikai, jų asmenybės susiformuos, jei prižiūrėsim ir padėsim. Bet jei mes nuo jų nusisuksime... Ir geriausias vaikas gali tapti nekontroliuojamu.
Į penktokus žiūriu labai atlaidžiai, kaip į vaikus, kurie dar neprisižaidė vaikų darželyje. Jei jis labai tos karybos nori, kodėl nepriimti? Gal iš jo išaugs genijus? Bet kuris vaikas, pagal įstatymą, kuris kreipiasi į mūsų mokyklą, turi teisę joje mokytis“, – paprieštaravo direktorius.
Anot jo, kai kurie tėvai kreipiasi į licėjų, teigdami, jog jis – paskutinė jų viltis. Kad jei bus išmestas iš šios įstaigos, jų sūnus taps nusikaltėliu: „Matai, kad vaikas sportiškas, gabus, tačiau jo elgesys prastas. Nejaugi reikia atstumti? Mes stengiamės perauklėti. Augdami jie čia keičiasi“.
Modernizuoja užsiėmimų sales
Su V.Dauniu patraukiame apžiūrėti licėjaus pastato. Koridoriuose sutikti uniformą vilkintys mokiniai traukiasi į šoną, žaibiškai išsirikiuoja prie sienos, atiduoda pagarbą, pasisveikina: „Sveiks, tamsta“. Jaučiama pagarba.
Direktorius paprašo pažvelgti į vidinio kiemo langus ir patvirtina, jog visi kabinetų ir klasių langai – plastikiniai, o direktoriaus ir pavaduotojos patalpų jie tokie buvo dar prieš pradedant veikti licėjui. Neseniai buvo modernizuotas šilumos punktas.
„Kai įsisteigėme, kompiuterių dalinimų mokykloms traukinys jau buvo nuvažiavęs, tad turime tai, ką perdavė anksčiau čia veikusi civilinė mokykla. Taip, „jauniausiam“ kompiuteriui – gal 8-eri metai, bet viską atnaujinsime palaipsniui. Svarbu veikia.
Įsigijome tris plačiaekranius televizorius, kurių pagalbą vykdome mokymus. Atnaujinome edukacines aplinkas: modernizuoti du lietuvių kalbos kabinetai, karybos pagrindų kabinetas, technologijų kabinetas. Atnaujintos sporto erdvės: alpinizmo, Tailando bokso, treniruoklių salė. Ar žinojote, kad mūsų įstaigoje išugdyti keturi Muaythai Lietuvos čempionai?“, – didžiuodamasis paklausė V.Daunys.
Kadetų licėjaus pastatas atidarytas 1983 m. Kapitalinis pastato remontas nedarytas. Šiais metais planuojama modernizuoti visus licėjaus sanitarinius mazgus, pakeisti likusius senus langus ir lauko duris, atlikti stogo remonto darbus. Įrengti duris vaikinų tualetuose trukdo sovietinis išplanavimas – neitų jų atidaryti dėl šalia esančių radiatorių. Vis dėlto, galima eiti į tualetus prie sporto salės. Ten durys įrengtos. Visi klozetai, pasak licėjaus atstovų, veikia.
Šiuo metu vykdomas sporto aikštyno remonto darbų pirkimo viešasis konkursas. Šiemet planuojama parengti investicijų projektą. Bus siekiama modernizuoti pastatą ES lėšomis.
