Prestižinių universitetų studentai: tvirtą pagrindą po kojomis nusitiesti galima ir Lietuvoje

Prestižinių universitetų studentai – Harvarde verslo magistro siekianti Greta Gerazimaitė ir būsimasis Virdžinijos universiteto politikos mokslų daktaras Simonas Čepėnas – savo pavyzdžiu įrodo, kad pasidėti tvirtą akademinį pagrindą įmanoma ir Lietuvoje. Ateities verslo ir politikos lyderiai dalijasi savo sėkmės istorijomis ir skatina svajoti drąsiai.
Simonas ISM diplomų teikimo šventėje
Simonas ISM diplomų teikimo šventėje / Asmeninio archyvoo nuotr.

Siekiamybė – Harvardas

Asmeninio archyvoo nuotr./Greta Gerazimaitė
Asmeninio archyvoo nuotr./Greta Gerazimaitė

Baigusi vidurinę, šiuo metu prestižinės Harvardo verslo mokyklos pirmakursė 25–erių klaipėdietė Greta Gerazimaitė skrupulingai rinkosi, kur stoti. Kadangi mokykloje Gretai puikiai sekėsi tiek tiksliosios, tiek humanitarinės disciplinos, o ir užklasinė veikla buvo įvairi – nuo teatro iki žurnalistikos, tad mergina ilgai svarstė, ką norėtų studijuoti.

„Pasirinkau ekonomikos ir politikos studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, nes supratau, kad tarpdisciplinės studijos man suteiks plačiau pritaikomų žinių, o studijos anglų kalba taps privalumu siekiant tarptautinių mokslų ar karjeros“, – prisiminė mergina.

Puikiai pasirodžiusi praktikų JAV Ambasadoje Vilniuje ir banke „Swedbank“ metu, pasistažavusi Stanfordo universitete JAV, jau po studijų baigimo G.Gerazimaitė pagal Ateities lyderių programą įsidarbino Didžiosios Britanijos farmacijos įmonėje „GlaxoSmithKline“. Šioje farmacijos kompanijoje klaipėdietė praleido dvejus metus – dirbo įvairiose komercinėse rolėse Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Vėliau įgyvendino ir vieną iš savo didžiųjų svajonių – įstojo mokytis į Harvardo Verslo vadybos magistrantūrą (angl. Master of Business Administration).

„Šiuo metu esu šios programos pirmakursė. Tai dviejų metų magistro studijų programa, skirta jauniems profesionalams, sukaupusiems 3–5 metų darbo patirtį, pademonstravusiems lyderystės potencialą ir siekiantiems vadovaujamų pozicijų. Tai viena konkurencingiausių magistro studijų programų. Į šią programą įstojau 24–erių – gerokai žemiau amžiaus vidurkio ir esu viena jauniausių programos studenčių“, – prisipažino pašnekovė.

Asmeninio archyvoo nuotr./Greta su bendramoksliais
Asmeninio archyvoo nuotr./Greta su bendramoksliais

Siekia tarptautinės karjeros

Greta tikina, kad stojant į Harvardo verslo mokyklą ypatingai pravertė tai, jog jai teko dirbti tarptautiniu mastu ir dar universitete kartu su profesoriais atlikti mokslinius tyrimus.

Asmeninio archyvoo nuotr./Greta klasėje
Asmeninio archyvoo nuotr./Greta klasėje

„Manau, į Harvardą įstoti padėjo įgytos įvairialypės patirtys – ne tik profesiniai, bet ir akademiniai, moksliniai pasiekimai. Labai džiaugiuosi, kad ISM gavau galimybę kartu su savo dėstytojais atlikti mokslinius tyrimus, jaučiau jų dėmesį ir stiprų palaikymą“, – džiaugėsi mergina.

Paprašyta atskleisti savo sėkmės receptą, G.Gerazimaitė tikino, kad svarbiausia yra atkakliai siekti savo tikslų: „Siūlau nebijoti užsibrėžti drąsių tikslų ir kryptingai bei atkakliai jų siekti. Būti atvirais naujoms galimybėms ir pasikeitimams. Apsupti save pozityviais žmonėmis, domėtis, klausytis, skaityti, keliauti – atsiverti mintims ir apmąstymams. Svarbiausia – skirti laiko sau, šeimai, tikriems draugams ir likti ištikimiems savo vertybėms bei gyvenimo siekiams“, – mintimis dalijosi Harvardo auklėtinė.

Harvardo universiteto MBA programos absolventai dažniausiai tampa jaunaisiais didžiųjų vadybos konsultacinių firmų, investicinių bankų, fondų ar korporacijų vadovais, kiti prisijungia prie valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ar kuria savo startuolius. Greta vis dar svarsto, kurį kelią pasirinkti ir kur juo eiti – Europoje ar JAV.

Asmeninio archyvoo nuotr./Greta su bendramoksliais
Asmeninio archyvoo nuotr./Greta su bendramoksliais

Doktorantūra prestižiniame Virdžinijos universitete

Tvirtą akademinį pagrindą po kojomis tiesiasi ir buvęs tos pačios ISM studijų programos alumnas 26–erių Viešosios politikos ir vadybos instituto (PPMI) analitikas Simonas Čepėnas. Šios vasaros pabaigoje Simonas išvyksta į Ameriką, kur pradės Politikos mokslų doktorantūros studijas prestižiniame Virdžinijos universitete (University of Virginia).

Tai jau antras kartas, kai vaikinas semsis žinių Amerikoje – prieš tai sėkmingai apsigynęs Ekonomikos ir politikos bakalauro diplomą ISM universitete, S.Čepėnas gavo galimybę nemokamai studijuoti Politikos mokslų magistrą Pietų Ilinojaus universitete Karbondeile (Southern Illinois University Carbondale), JAV.

„Visada svajojau apie Ameriką dėl kitokio požiūrio į politikos mokslus. Skirtingai nei Europoje, šioje šalyje politikos mokslai nėra tiesiog politinė istorija ir sociologija, o gerokai daugiau – ypatingas dėmesys skiriamas ekonomikai, statistikai, matematikai ir lošimų teorijai. Meilę metodams, o ypač lošimų teorijai, paskatino ISM profesorius Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius, kurio dėka Nobelio laureato John‘o Nash‘o (kurį galima prisiminti iš filmo „Nuostabus protas“) išpopuliarinta teorija sėkmingai integruota į studijų programą ir Lietuvoje, ISM universitete“, – pasakojo Simonas.

Vaikinas tikina, kad jo pasiekimai yra sunkaus darbo ir nesibaigiančio tikėjimo savo jėgomis rezultatas: „Tikiu, kad žmogaus galimybės beribės. Visos svajonės išsipildo, jei įdedi pakankamai pastangų jų siekti. Nepavykus vieną kartą, reikia nesustoti, jei pritrūksta pasitikėjimo, kartoti „aš galiu“ ir bandyti iš naujo. Motyvacija, darbas ir šimtaprocentinis atsidavimas beveik visada garantuos sėkmęׅ“, – teigė pašnekovas.

Asmeninio archyvoo nuotr./Simonas Čepėnas
Asmeninio archyvoo nuotr./Simonas Čepėnas

Diegia užsienio universitetų patirtį

ISM Ekonomikos ir politikos programos direktorius doc. dr. Vincentas Vobolevičius yra įsitikinęs,

kad ekonomika ir politika yra nepaprastai glaudžiai susijusios žmonių veiklos sritys. Tačiau kažkodėl Lietuvos universitetus baigę ekonomistai ir politologai atrodo tarsi skirtingų planetų gyventojai: ekonomistai – tiksliukai, politologai – humanitarai. Kaip jiems matyti bendrą ekonomikos ir politikos procesą, jeigu jie net nesusikalba vieni kitų metodinėmis kalbomis?

„Laimei, JAV ir Vakarų Europos aukštosiose mokyklose, kurias yra baigę dauguma ISM Ekonomikos ir politikos programos dėstytojų, toks susiskaldymas jau praeityje. Diegdami geriausių užsienio universitetų patirtį, ugdome naudingų, bet kituose Lietuvos universitetuose menkai naudojamų analizės ir tyrimo metodų, leidžiančių atskleisti sudėtingą, bet tikrovišką verslo, ekonomikos ir politikos sąveiką. Nenuostabu, kad įgiję ISM Ekonomikos ir politikos bakalauro laipsnį jaunuoliai dažnai tęsia studijas geriausiuose JAV (Harvardo, Vanderbilt, Virdžinijos, Pietų Ilinojaus) universitetuose bei Vakarų Europos (Londono ekonomikos mokyklos (LSE), Mannheimo universiteto, Lundo universiteto) aukštosiose mokyklose“, – tikino V.Vobolevičius.

Daugiau informacijos apie ISM universiteto Ekonomikos ir politikos studijas rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų