Prezidentė pataisomis siūlo numatyti paprastesnė etatinio apmokėjimo struktūrą. Siūloma, kad mokytojų darbas būtų suskirstytas į dvi kategorijas, kurių viena būtų skirta pamokoms ir pasiruošimui joms, o kita – darbui bendruomenei ir pedagogų tobulėjimui.
Taip pat būtų nustatytos aiškios proporcijos, kiek mokytojo etato sudaro pamokos, pasiruošimas joms, darbas bendruomenei, mokinių darbų taisymas. Pirmadienį po pateikimo prezidentės pataisoms pritarė Seimas.
Pagal dabar galiojančią sistemą, pedagogų veiklos išskaidytos į tris, vadinamąsias, „kišenes“: kontaktines valandas, nekontaktines valandas ir darbą bendruomenei. Šiuo metu pedagogo veikla bendruomenei gali sudaryti iki pusės jo turimo etato.
Pataisos įneš lankstumo ir aiškumo
Penktą savaitę besitęsiant pedagogų streikui į ŠMK posėdį trečiadienį atvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir jo pavaduotojai, taip pat kitų profesinių sąjungų atstovai. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša posėdyje kalbėjo, kad po prezidentės pataisų pateikimo vyko nuolatinės konsultacijos ir svarstymai, po kurių atsirado paties E.Jovaišos paruoštos pataisos.
„Jos turi gerokai supaprastinti etatinės sistemos valdymą, kas yra labai svarbu“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Anot jo, turėtų būti galutinai nuspręsta, kad etatą sudaro 1512 metinių valandų arba 42 savaitės. Kaip sakė komiteto pirmininkas, tai labai aiškūs atskaitos taškai ir dėl to nebeturėtų kilti ginčų. Jo manymu, tai aiškus ir paprastas skaičiavimas.
Be to, jo teigimu, sutarta, kad bus sujungiamos pirmoji ir antroji „kišenės“, pamokų vedimą, pasirengimą pamokoms ir vadovavimą klasei sustatant greta. Tai reiškia, kaip kalbėjo E.Jovaiša, kad antroji „kišenė“, kurioje liko profesinis tobulėjimas ir darbas bendruomenei, lyginant su ankstesniu įstatymo variantu, sumažėja maždaug 20 proc.
„Susitikimo su prezidente metu mes pasakėme, kad etatinio apmokėjimo sistemą išlaikome, tik ją tobuliname. Mano galva, čia stiprus tobulinimas, turint galvoje, kad iš visų lentelių lieka viena labai stipri lentelė. Kitas dalykas, labai aiškiai pasakome, kad atkreipiame dėmesį į svertinį koeficientą, kuris esant lėšų, leidžia vyriausybei pakelti lygį. Atsiranda pakankamai daug lankstumo ir aiškumo“, – sakė ŠMK pirmininkas.
Komiteto narys Gintaras Steponavičius sakė matantis, kad sprendimai išryškėjusių problemų sprendimo kryptimi: „Ką daugelis ekspertų sakė, tai yra aiški slinktis labiau su ugdymo procesu susijusių valandų tarifikavimui, mažinant trečiąją „kišenę“. Pritariu, kad mes patys ateityje mažiau tapsime Seime situacijos įkaitais, kaitaliojant lenteles ar detales. Turėtų būti nuorodos į ministerijos atsakomybę.“
Tiesa, jis kalbėjo, kad ateityje dar reikės grįžti prie modelio taisymo, todėl klausė, kokia prasme dabar skubėti viską taisant ir kiek apie viską iš tikro yra pagalvota. Prezidentės pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo pirmosios, todėl jis siūlė neskubėti, nes laiko diskusijoms dar yra.
Siūlė nedelsti
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigė, kad pataisas reikia priimti neatidėliotinai, nes šių dienų politiniame ir informaciniame triukšme nėra aišku, ar valstybė yra apsisprendusi tęsti etatinio apmokėjimo įvedimą ar ketina jo atsisakyti ir rinktis kitą kelią.
„Šių pataisų priėmimas parodytų aiškią kryptį, kad etatinis bus įvedinėjimas toliau, vykdomi susitarimai, o laikas bus reikalingas paruošti poįstatyminius aktus, ministrų įstatymus, bet tai nekeis pačios krypties. Siūlau nedelsti, juolab, kad pasiūlymuose nėra smulkmenų, kurios įstatymuose ir neturėtų būti“, – sakė A.Jurgelevičius.
Streikuojančių mokytojų lyderis A.Navickas teigė, kad pritrūko diskusijų ir norima dar pasigilinti į pateiktas pataisas. Jo pavaduotojas Vytautas Silvanavičius kalbėjo, kad iškyla nemažai klausimų ir norėtųsi aiškumo. Jis teigė, kad trečiosios „kišenės“ siaurinimas yra sveikintinas, tačiau teigė, kad neaiški yra „svertinio koeficiento“ sąvoka.
„Kas tai yra? Kaip tai atrodys? Kai klausiate, ar mes pritariame, mes esame dviprasmiškoje situacijoje, nežinomybėje. Pritariame nežinodami kam, o paskui aiškinamės“, – sakė V.Silvanavičius.
Jis taip pat teigė, kad nesąžininga jei įstatyme liks sąvoka „kontaktinės valandos pagal bendruosius ugdymo planus“. Pasak jo, kontaktine valanda laikytinas ir neformalus ugdymas, ir konsultacija.
„Tokie neapibrėžtumai mums kelia neaiškumų“, – sakė A.Navicko pavaduotojas.
