Prezidentūra apie švietimo reformas: neigiamų pasekmių įmanoma išvengti

Kai kas nuogąstauja, kad, įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, Lietuvoje susiformuos elitinių mokyklų tinklas.

Taip pat, – kad pritaikius naujas tinklo kūrimo taisykles, kaimiškose vietovėse neliks ugdymo įstaigų ir gyventojai iš regionų kelsis į miestus, vaikai, gyvenantys nutolusiose vietovėse, daug laiko sugaiš važinėjimui.

Prezidento patarėjos J.Karpavičienės įsitikinimu, šių neigiamų pasekmių įmanoma išvengti, tik, anot jos, reikia tinkama linkme nukreipti investicijas ir siekti mažinti mokymosi pasiekimų skirtumus.

Didžiausią dėmesį būtina skirti skaudžiausiai mūsų švietimo bėdai – mokymosi pasiekimų skirtumų mažinimui.

„Prezidento nuomone, renkantis investicijų kryptis, didžiausią dėmesį būtina skirti skaudžiausiai mūsų švietimo bėdai – mokymosi pasiekimų skirtumų mažinimui.

Investicijos turi būti kreipiamos tiems savivaldybių pasiūlymams, kurie užtikrins mokymosi pasiekimų skirtumų mažėjimą tose vietose, kur šiuo metu jie yra didžiausi. Jei bus pasirinkta investuoti į vaikus ir mokytojus, kuriems investicijų reikia labiausiai, minimų neigiamų pasekmių įmanoma išvengti“, – atsakyme 15min nurodė prezidento patarėja.

Svarbu, kad savivalda įsitrauktų

Tai, kad savivaldybės, siekdamos gerinti mokinių pasiekimų lygį, pačios gali pasiūlyti sprendimo būdus, pasak jos, vertintina teigiamai.

„Kadangi investicinius siūlymus teiks savivaldybės ir jie nebus visi vienodi, sukuriama investicijos vertė tiesiogiai priklausys nuo pasirinktų sprendimų“, – teigė J.Karpavičienė.

Todėl, anot patarėjos, šiuo požiūriu ypač svarbus savivaldos įsitraukimas, lanksčių sprendimų paieškos galimybės, išteklių skyrimas siekiant užtikrinti, kad visose konkretaus regiono mokyklose vaikai gautų kokybišką išsilavinimą, suteikiantį teisę stoti į aukštąsias mokyklas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Pamoka

Taip pat – būtų galimybė rinktis visus mokomuosius dalykus įvairiais lygmenimis, naudotis šiuolaikinėmis laboratorijomis ir naujausiomis švietimo technologijomis, gauti reikiamą švietimo specialistų pagalbą.

„Reikia tikėtis, kad, palaipsniui kryptingai plečiant investicijas į švietimo paslaugų kokybę, šios investicijos pasieks visas bendrojo ugdymo programas vykdančias mokyklas, nepriklausomai nuo jų tipo ir teritorinės padėties“, – teigė J.Karpavičienė.

Tikisi, kad Vyriausybė tarsis

O gal dėl mokyklų tinklo taisyklių partijoms derėjo susitarti pasirašant švietimo susitarimą, nes 2024 metais atėjusi nauja valdžia panorėjusi taisykles gali atkeisti?

Patarėja leido suprasti, jog partijų susitarimas dėl švietimo – bendresnio pobūdžio dokumentas.

„Šiame dokumente apibrėžiamos strateginės švietimo raidos kryptys ir bendresnio pobūdžio veikimo principai, konkrečiai jų nedetalizuojant“, – teigė ji.

Į prezidentūrą dėl Vyriausybės inicijuojamų reformų švietimo srityje keletą kartų kreipėsi savivaldybės.

„Esame gavę Telšių regiono plėtros tarybos kreipimąsi dėl švietimo įstaigų tinklo taisyklių ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos.

Taip pat susitikimuose su merais bei švietimo įstaigų vadovais Vilniaus regiono savivaldybės yra išreiškusios susirūpinimą dėl tautinių mažumų mokyklų tinklo“, – pasakojo J.Karpavičienė.

Ji reiškė viltį, kad Vyriausybė tarsis su savivalda ir dėl pokyčių švietime ieškos bendrų sprendimų.

Tikimės, kad Vyriausybė girdi savivaldybių argumentus ir ieškos bendrų lanksčių sprendimų.

„Vertinant tinklo taisyklių taikymo poveikį, turi būti atsižvelgiama į tai, ar bus pasiekti svarbiausi keliami tikslai.

Tikimės, kad Vyriausybė girdi savivaldybių argumentus ir ieškos bendrų lanksčių sprendimų, įvertinant kiekvienos savivaldybės situaciją ir savitumą bei – o tai svarbiausia – siekiant užtikrinti kokybiško ugdymo prieinamumą visiems vaikams, mažinant mokymosi pasiekimų skirtumus“, – komentavo šalies vadovo patarėja.

Dalis savivaldos priešinasi

Naujas mokyklų tinklo taisykles Vyriausybė patvirtino praėjusių metų gruodį. Kai kurios savivaldybės – Varėnos, Plungės, Skuodo, Šilutės, Telšių rajonų – šioms taisyklėms išreiškė nepritarimą.

Pasak jų, pokyčiai atneš ne naudos, o žalos – kaimiškose vietovėse gyvenantys vaikai praras motyvaciją mokytis, nes iki centre esančios mokyklos kiekvieną dieną turės įveikti didelius atstumus, jiems neliks laiko užklasinei veiklai, gyventojai nenorės kurtis toliau nuo centro, kur mokyklų nėra.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Moksleiviai

Startą „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) davė vasarį.

Dalis politikų skeptiškai vertina šios programos galimą naudą – esą neaišku, kaip jos įgyvendinimas lems ugdymo kokybės gerėjimą ir mokinių pasiekimų augimą.

Pasak ministerijos, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos tikslas – mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas.

Keičiant mokyklų tinklo kūrimo taisykles siekiama mažinti kokybės skirtumus tarp mokyklų, pagerinti kokybiško ugdymo prieinamumą, užtikrinti mokiniams dalykų ir būrelių pasirinkimą, taip pat – sukurti sąlygas mokytojams dirbti normaliais krūviais ir gauti adekvačius atlyginimus.