Švietimo įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo pataisas prezidentas Seimui žada pateikti rudenį, per spaudos konferenciją trečiadienį nurodė prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.
„Stojimo procesas prasideda dar bendrojo ugdymo mokykloje, todėl būtina sukurti tvarią sistemą, kuri leistų mokymosi pasiekimų gerinimui panaudoti tarpinius mokymosi pasiekimų rezultatus“, – dėstė ji.
Pasak patarėjos, Lietuvos „aukštojo mokslo sistema turi išlikti objektyvi, tačiau tapti socialiai jautresnė“.
„Prezidento nuomone, yra neteisinga, kad stojant į aukštąją mokyklą ne po 5, 10 ar daugiau metų vienintelis rodiklis yra asmens vidurinio ugdymo atestatas. Turime sudaryti realias sąlygas vertinti asmenų sukauptas kompetencijas“, – kalbėjo J.Karpavičienė.
Šalies vadovas planuoja tai siūlyti įtvirtinti įstatymu.
„Pas mus kol kas dabar egzistuojanti stojimo sistema – viena iš nedaugelio Europoje yra paremta į atsižvelgimą tik į stojančiojo asmens akademinius pasiekimus. Dėl to turime kurti alternatyvius patekimo į aukštąją mokyklą kelius, kurie leistų reikiamus reikalavimus pasiekti per ilgesnį laiką, ar į dalį studijų vietų priimti asmenis vertinant ir papildomus jų gebėjimus, kompetencijas, kurias jie įgijo profesinės veiklos metu“, – komentavo prezidento patarėja.
Spaudos konferencija:
Trečiadienį prezidentas G.Nausėda susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. Susitikimo dalyviai aptarė pasiruošimą naujiems mokslo metams, rengiamą partijų susitarimą dėl švietimo.
Vienas iš jame įvardyti siekių – nuo 2024 metų taikyti vienodus minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo.
Tam prezidentas, pasak jo, patarėjos išreiškė pritarimą.
„Prezidento manymu, būtina laikytis vienodų stojimo sąlygų stojant į aukštąjį mokslą tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas“, – teigė J.Karpavičienė.
Plačiau apie prezidento poziciją dėl susitarimo – čia.