„Vyko pamokos kai kurioms klasėms įvairių kursų, bet jų buvo tikrai ne daug šiandien“, – 15min teigė S.Jurkevičius ir pridūdrė, kad „šį kartą didžioji dalis mokinių neatėjo į mokyklą“.
Kiek mokytojai streikuos, nežinia
Jo žiniomis, antradienį licėjuje streikuojančių mokytojų sumažės: „Rytoj bus daugiau pamokų, nes [...] 9 mokytojai iš 36 [streiką] baigia. Vienos dienos tik streikas.“
S.Jurkevičius tikino, kad dalis nedirbančių mokytojų priklauso streiką Lietuvos ugdymo įstaigose koordinuojančiai Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungai (LŠDPS), kita dalis jungiasi prie streiko iš solidarumo.
Pasiteiravus, kiek laiko mokytojai žada streikuoti, licėjaus direktorius atsakė: „Nežinau. Čia kiekvieno individualus apsisprendimas.“
„Man yra nepriimtina pati etatinio apmokėjimo sistema. Aš manau, kad padarytas didelis absurdas ir iš esmės ją reikėtų atšaukti“, – teigė S.Jurkevičius.
LŠDPS pasirinktą būdą derėtis užimant ministeriją, ugdymo įstaigos direktorius įvertino teigiamai.
„Mes matome, kad jis įtikinimas. Mes matome, kad tik tokiu būdu buvo pradėta bent jau šiek tiek reaguoti į tai, kas yra keliama. Kiti būdai neduoda jokių rezultatą, tik menkinimą ir žeminimą“, – sakė jis.
Streikuojantieji: menkinamas mokytojo autoritetas
Pirmadienį neterminuotą streiką pradėję Vilniaus licėjaus mokytojai pranešė taip siekiantys atkreipti visuomenės dėmesį į „viešai instituciniu lygmeniu menkinamą mokytojo autoritetą ir žeminamą žmogaus, piliečio orumą“.
Licėjaus bendruomenė nurodė nenustebusi „atžaria vykdančiosios valdžios ir politikų reakcija į streikuojančius, piketuojančius, siekiančius derėtis mokytojus“.
„Akivaizdu, kad šiandieninė švietimo sistema neturi lankstumo, demokratiškumo, nėra paremta visuotinio susitarimo principais.
Sistema funkcionuoja tik dėl prievartinių formų, taikant pavojingus informacinio karo metodus savo valstybės piliečiams. Mus įpareigoja ir kelia pasitikėjimo visuomenės grupių, organizacijų palaikymas, iš kurio dar kartą patiriame, kad skirtingoms viešojo sektoriaus sritims aktualios problemos yra tos pačios“, – pranešime žiniasklaidai dėstė pedagogai ir pridūrė besitikintys sisteminio problemų sprendimo, paragino įsiklausyti „į praktikų balsą priimant šiandienos ir ateities viešojo sektoriaus sprendimus“.
Pedagogams – palaikymas iš moksleivių
Vilniaus licėjaus moksleiviai, atliepdami aktualijas, pirmadienį išplatino laišką, kuriame reiškia padėką mokytojams.
„Problemų daug, o viena pagrindinių, sukėlusi mokytojų ir mokinių nepasitenkinimą – nepagarba mokytojams. Ši nepagarba demonstruojama politikų tiesiogiai, pasisakant apie mokytojo profesiją, ir netiesiogiai, imituojant, kad naujai, skubotai sukurtas etatinis apmokėjimo modelis leis dabartiniams mokytojams gyventi orų gyvenimą, pritrauks į šią sritį jaunų, pašaukimą jaučiančių žmonių.
Nūdienos aplinkybės mums suteikė galimybę ugdyti savo tautinę savimonę.
Mūsų įprastas ugdymo procesas nenutrūko, nūdienos aplinkybės mums suteikė galimybę ugdyti savo tautinę savimonę, todėl jaučiame pareigą veikti kaip piliečiai ir rašome šį laišką“, – dėsto jie.
Pedagogai, anot moksleivių, yra priversti griebtis kraštutinių priemonių norėdami atkreipti dėmesį į problemą, kuri aktuali tiek jiems, moksleiviams, tiek jų ugdytojams ir visai visuomenei.
„Nuo šiuo laikotarpiu priimtų sprendimų priklausys valstybės raidos sėkmė, nes būtent dabar mokyklose besimokantys jauni žmonės nulems Lietuvos ateitį.
Pedagogo profesija daro tiesioginę įtaką formuojant mūsų vertybes ir asmenybes, todėl mokytojų siekis būti įvertintiems yra glaudžiai susijęs su moksleivių gaunama ugdymo kokybe, taigi mokytojų tikslas gauti prideramą atlygį yra pagrįstas“, – rašoma laiške.
Moksleiviai: etatinis modelis turi spragų
Mokiniai teigia nusivylę, anot jų, nekorektiškais politikų teiginiais apie mokytojus.
„Gerbiamas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sakė: „Turėti gana daug laisvo laiko ir gauti tūkstančio eurų atlyginimą... tokios galimybės tikrai nėra“, – toks politiko pareiškimas valstybiniu lygmeniu formuoja klaidingą visuomenės nuomonę apie mokytoją kaip asmenį ir profesijos atstovą. Tai prasilenkia su politikų siekiu mokytojo darbą paversti prestižiniu bei patraukliu.
Nepritariame šiai Ministro Pirmininko nuomonei ir viliamės, jog bus rastas toks susitarimas tarp mokytojų ir Švietimo ir mokslo ministerijos, kuris leistų pedagogams jaustis oriems ir vertinamiems“, – dėsto mokiniai.
Jų įsitikinimu, nuo rugsėjo įsigaliojusi „trijų kišenių sistema“ turi rimtų spragų, kurias jie esą puikiai pastebi.
„Pavyzdžiui, vesdamas pamoką moksleiviams, mokytojas gauna tokį patį atlygį kaip ir dalyvaudamas mokyklos posėdyje, nors galima nesunkiai pamatyti, jog šios veiklos reikalauja skirtingų įgūdžių, jėgų ir žinių.
Mokyklos gauna limituotą biudžetą, kuris yra išskirstomas ilgam laikotarpiui, todėl mokslo metų eigoje atsiradę mokytojų inicijuoti projektai ar veiklos lieka neapmokėti.
Taigi šis naujas modelis neskatina plėtoti kitokių, praplečiančių ir paįvairinančių moksleivių akiratį idėjų, atsiduriančių už programos ribų“, – tvirtina moksleiviai.
Prašo greičiau spręsti situaciją
Jų nuomone, etatų dalijimas gali supriešinti ugdymo įstaigų darbuotojus (tiek mokytojus, tiek administraciją), kadangi pedagogai turėdami limituotą skaičių etatų esą nori gauti kuo didesnį atlyginimą.
„Tarpusavio darnos stygių patirianti bendruomenė negali sukurti tinkamos ugdymui ir saviraiškai aplinkos, nes įtampoje dirbantys mokytojai tampa nepajėgūs padėti mokiniams organizuoti mokyklos renginius ir kitas veiklas.
Taigi norime atkreipti dėmesį, kad etatinio apmokėjimo modelio netobulumai yra matomi visiems ugdymo proceso dalyviams, todėl jaučiame atsakomybę išsakyti savo nuomonę ir paprašyti greičiau reaguoti bei spręsti susidariusią situaciją“, – komentuoja Vilniaus licėjaus mokiniai.
Pedagogams jie reiškia padėką už pastangas perteikti žinias, sukauptą patirtį ir atsidavimą savo profesijai: „Todėl norime atkreipti dėmesį į susidariusios situacijos rimtumą. Šiuo laišku reiškiame palaikymą mokytojams, siekiame parodyti, kad ši problema skaudi ne tik jiems, nes mums nuoširdžiai rūpi mokytojų gerovė, bei kviečiame visuomenę nelikti abejingą ir diskusijos dalyvius greičiau ieškoti visiems priimtino susitarimo.“
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir profsąjungos praėjusią savaitę iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.
Reikalavimai lieka neįgyvendinti
Dauguma šių punktų buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl Andriaus Navicko profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo.
Nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.
Vyriausybės duomenimis, visiems A.Navicko profsąjungos reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų, o vien mokytojų atlyginimų koeficientų didinimas kainuotų maždaug 130 mln. eurų.
Premjeras pasiūlė politinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo reformų ir finansavimo 2020–2025 metams, tačiau A.Navicko profsąjunga papildomo finansavimo mokytojų algoms ir kitiems dalykams tikisi jau kitąmet.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį streikuoja 1,4 tūkst. pedagogų iš 53 mokyklų.
