Pokyčiai reaguojant į rinką
Egzaminų sesiją pabaigusių ir apie stojimus galvojančių abiturientų šiemet laukia nemažai pokyčių. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas sako, kad vieni iš jų – tęstiniai ir nuoseklūs, kiti – ryškesni.
„Pirmasis labai svarbus pokytis – sistemingas ir vykstantis ne vienerius metus – tai minimalių priėmimo reikalavimų didinimas stojantiems į aukštąsias mokyklas. Kaip žinome, prieš kelerius metus šie reikalavimai buvo labai žemi, kone nuliniai, o šiuo metu yra suformuotas vadinamasis minimalus stojamasis balas. Jis jau ne vienerius metus iš eilės yra aukštinamas, ne išimtis ir šie metai. Pernai pagal bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemą buvo nustatytas 3 balų slenkstis, o šiais metais jis siekia 3,6. Kolegijose stojamasis balas praėjusiais metais buvo 1,6, o šiemet – 2. Tikėtina, kad ateityje kolegijų stojamasis balas vysis universitetinį“, – komentavo viceministras.
Pernai pagal bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemą buvo nustatytas 3 balų slenkstis, o šiais metais jis siekia 3,6. Kolegijose stojamasis balas praėjusiais metais buvo 1,6, o šiemet – 2.
Šis stojamasis balas, pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) viešųjų ryšių specialistės Dovilės Cicėnaitės, skaičiuojamas iš keturių dalykų brandos egzaminų. „3,6 balas susidaro, jeigu mokinys išlaiko 4 brandos egzaminus pagrindiniu lygiu – surenka vidutiniškai po 36 balus iš 100.
Slenkstinį balą 2 stojantysis surenka 4 brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu – gavęs vidutiniškai po 20 balų iš 100. Gali būti įskaitoma ir dalis mokyklinių metinių ar brandos egzaminų pažymių, tačiau jų vertė mažinama dviem trečdaliais, t. y. valstybinių brandos egzaminų vertė yra tris kartus didesnė negu mokyklinių pažymių“, – aiškino specialistė.
Stojamųjų reikalavimų aukštinimo tikslas, pasak G.Viliūno, yra atrinkti geriausiai pasirengusius abiturientus. Tiems, kurie nepasiekė pagrindinio lygio, siunčiamas signalas, kad jie turi dar pasistengti: „Tokie pokyčiai neabejotinai teigiamai paveiks studijų kokybę. Studentai negaišta laiko, netrukdo kitiems studijuojantiems su bendrais mokyklinio lygio klausimais.“
Tiesa, D.Cicėnaitė atkreipė dėmesį ir į dar kelis abiturientams labai svarbius dalykus – šiemet, net ir stojant į valstybės nefinansuojamą vietą, privaloma būti išlaikius bet kurį vieną valstybinį brandos egzaminą.
Taip pat pašnekovė priminė, kad pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą abiturientai šiemet, kaip ir pernai, būtinai turės būti išlaikę bent 3 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas), užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų B1 lygiu) ir matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojančiuosius į menų studijas). Matematikos brandos egzaminas turi būti išlaikytas ne mažesniu negu 25 balų įvertinimu, išskyrus besirenkančius humanitarinius mokslus – jiems matematikos egzaminą pakanka išlaikyti bent 16 balų įvertinimu.
Daugiau nemokamų bakalauro studijų vietų
G.Viliūnas pristatė ir kitą itin svarbią šių metų stojimų naujovę – Vyriausybė pradėjo realizuoti pažadą grąžinti Lietuvoje nemokamas bakalauro studijas. „Taigi šiemet valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius padidintas daugiau kaip dviem tūkstančiais. Tai – labai ryški ir svarbi naujovė, nes sąlygos tikrai norintiems studijuoti abiturientams akivaizdžiai pagerėjusios“, – sakė viceministras.
Viceministras atkreipė dėmesį ir į kur kas aktyvesnį nei ankstesniais metais valstybės siekį išreikšti savo poreikį studijų ir profesinio mokslo srityje. „Šiais metais pradėjo veikti Žmonių išteklių stebėsenos sistema ir pagal artimiausių metų darbo rinkos prognozes, darbo rinkos poreikį bus koreguojami valstybės finansuojamų studijų programų skaičiai. Tai, akivaizdu, tarnaus tiek visuomenės, tiek studijuojančių interesui. Valstybinės finansuojamose vietose studijuojantys studentai galės būti tikresni dėl savo ateities, profesinių perspektyvų“, – teigė G.Viliūnas.
Keičiasi studijų tendencijos
Aukštojo mokslo tendencijos, pasak G.Viliūno, nuolat po truputį kinta. „Prieš keletą metų sistemingai buvo pradėtas didinti vietų skaičius informacinių technologijų studijų srityje. Ir tai pasiteisino – matome ir daugiau susidomėjusių studentų, ir stipresnes pačias studijas. Tikimasi, kad ir toliau pavyks reaguoti į rinkos poreikį ir sudaryti studentams palankiausias galimybes, o kartais juos ir pakreipti tinkamesne linkme. Pavyzdžiui, pretenduojantiems į kolegijas keliami šiek tiek mažesni akademiniai reikalavimai ir taip stengiamasi pritraukti studentus, turinčius mažiau polinkio į labiau teorinius mokslus, o daugiau į praktines studijas“, – pabrėžė pašnekovas.
Į kolegijas valstybės finansuojamų vietų skaičius padidintas gerokai daugiau nei į universitetus, kadangi darbo rinkoje jaučiamas tokių specialistų poreikis.
Pasak G.Viliūno, šiais metais į kolegijas valstybės finansuojamų vietų skaičius padidintas gerokai daugiau nei į universitetus, kadangi darbo rinkoje jaučiamas tokių specialistų poreikis, o profesinio bakalauro pasirengimas yra visiškai pakankamas pradėti karjerai.
Nesibaidyti profesinio mokymo
G.Viliūnas atkreipė dėmesį į besikeičiantį profesinį mokymą. „Svarbu nesudaryti priešpriešos tarp profesinio ir aukštojo mokslo. Tarptautinė patirtis yra tokia, kad labai didelė dalis abiturientų įgyja iš pradžių profesiją, o tik po to stoja į universitetą. Lietuvoje tai kol kas dar nėra įprasta praktika. Pas mus profesinėse mokyklose bendrąjį išsilavinimą įgyja tik apie 30 proc. abiturientų, išsivysčiusiose pasaulio šalyse šis skaičius siekia apie 50 proc., o, pavyzdžiui, Šveicarijoje – net 70 proc. Tiek procentų studentų įgyja profesiją jau baigdami bendrojo ugdymo mokyklą. Tik tada jie stoja į universitetą ir nesunkiai galima įsivaizduoti, kaip tai naudinga. Žmogus, turėdamas statybininko profesiją, tikrai bus geresnis inžinierius negu tas, kuris niekada gyvenime nėra čiupinėjęs įrankių. Tai yra labai gera kryptis, į ją suka ir mūsų švietimo sistema“, – dėstė viceministras.
Lietuvoje profesinėse mokyklose bendrąjį išsilavinimą įgyja tik apie 30 proc. abiturientų, išsivysčiusiose pasaulio šalyse šis skaičius siekia apie 50 proc.
Šiuo tikslu yra peržiūrimas profesinių mokyklų tinklas ir apie 10 profesinių mokyklų siūloma jungti su bendrojo ugdymo mokyklomis. „Mūsų šalyje šiuo metu yra 76 profesinės mokyklos ir ateityje jos turėtų stiprėti, mes tą tikrai skatinsime. Sieksime, kad mokiniai savaime neatmestų profesinių mokslų prieš stodami į aukštąsias“, – pabrėžė pašnekovas.
Baidytis profesinio mokslo tikrai nėra ko, sako G.Viliūnas. „Valstybė investavo daugiau kaip 100 milijonų eurų į profesines mokyklas, ir tai, kas prieš keletą metų dar atrodė gana nepatraukliai, dabar turi visai kitą veidą. Anksčiau buvo neatnaujinta infrastruktūra, įranga, o dabar ji nenusileidžia kolegijų ar netgi universitetų įrangai. Taigi abiturientams tikrai rekomenduojame pasidomėti profesinio mokymo atveriamomis galimybėmis. Pavyzdžiui, imti ir tiesiog nuvažiuoti į profesines mokyklas, ir pasižiūrėti, kaip jos atrodo, palyginti visas galimybes – ir profesinio, ir kolegijų bei universitetų mokslo, o tik tada spręsti, kur studijuoti“, – sakė pašnekovas.
Svarbiausios priėmimų datos
Paprašyta įvardyti būtiniausias abiturientams žinoti priėmimų datas LAMA BPO atstovė atkreipė dėmesį, kad bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis priėmimas (pirmasis ir antrasis etapai) ir papildomas priėmimas.
Prašymus stojantieji kviečiami teikti nuo birželio 1 d. iki liepos 23 d. 12 val. Viso pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu stojantysis į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį iki pat liepos 23 d. 12 valandos. Jei prašymas koreguojamas kelis kartus, galioja paskutinė koreguoto prašymo versija. Kur siūloma studijuoti, stojantieji sužinos liepos 26 d. prisijungę prie savo elektroninio prašymo informacinėje sistemoje, taip pat bus siunčiami laiškai stojančiųjų nurodytu elektroninio pašto adresu.
Pagrindinė stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo sesija vyks nuo birželio 18 d. iki liepos 10 d., todėl norintieji stoti į ugdymo studijų programas ar menus raginami savo prašymus registruoti pirmoje birželio mėnesio pusėje – ne vėliau kaip 24 val. iki prasidedant stojamajam egzaminui, testui arba motyvacijos vertinimui.
Stojantieji, pirmajame etape nesulaukę kvietimo studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, antrojo etapo metu (nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. iki rugpjūčio 3 d. 16 val.), kitaip nei anksčiau, informacinėje sistemoje galės įtraukti naujų pageidavimų, tačiau tik į mokamą bet kurios krypties studijų vietą. Antrajame etape galioja tas pats įregistruotas prašymas, jame gali dalyvauti tik tie, kurie savo prašymą registravo pirmojo etapo metu. Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 7 d.
Papildomas priėmimas vyks nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 17 d. 15 valandos. Šiame etape galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus, gali dalyvauti ir asmenys, kurie nebuvo užsiregistravę pagrindiniame priėmime. Jau turintys pasirašytas sutartis valstybės finansuojamose studijų vietose ar gavę studijų stipendiją papildomame priėmime prašymus galės teikti tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 21 d. iki 12 valandos.
Panaudojant ES fondų investicijas gerinama švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo kokybė. Taip siekiama suteikti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.
