„Mano mergaitė beprotiškai norėjo pakliūti į Kauno „Saulės“ gimnaziją – jau nuo praėjusių metų rugsėjo pirmosios ji gyveno tomis nuotaikomis, kad stos būtent į tą gimnaziją, tad man teko pradėti domėtis jų stojimo tvarka“, – istoriją ėmė pasakoti vienos iš būsimų gimnazisčių mama.
Dar gruodžio mėnesį jai teko skambinti mokyklos direktorei ir teirautis, pagal kokius kriterijus bus priimama į gimnaziją. Nors pirminis atsakymas buvo toks, kad domėtis dar per anksti, vėliau direktorė patikslino: pirmiausiai bus atsižvelgiama į mokinio deklaruotą gyvenamąją vietą, po to bus vertinami mokinio pasiekimai standartizuotuose testuose, o galiausiai bus lyginamas mokinių vidurkis.
„Išgirdusi tokį atsakymą paklausiau, ar galima būtų tiesiog persiregistruoti Žaliakalnyje, kuris patenka į mokyklos priskirtą aptarnavimo teritoriją, tačiau mokyklos vadovė patikino, jog toks būdas apgauti sistemą netiks, nes bus žiūrima į registracijos datą metai prieš stojimą“, – teigė moteris.
Atsižvelgiama ir į prašymo padavimo laiką
Jau po naujųjų metų dar kartą pasiaiškinti apie stojimo tvarką paskambinusi būsimos gimnazistės mama sulaukė jau kiek kitokio atsakymo – mokyklos darbuotoja teigė, jog šalia gyvenamosios vietos bei standartizuotų testų, priėmimo komisija vertins ir prašymo padavimo laiką, mat „tiems tėvams labai aktuali ši mokykla“.
„Sulaukę prašymų padavimo dienos, savo tėvą, kuris šiuo metu pensijoje, turėjome statyti į norinčių paduoti prašymą eilę. Nors dokumentų priėmimas prasidėjo tik 12 valandą, į eilę teko stoti nuo pat aštuntos ryto, nes norėjome paduoti prašymą pirmieji.
Galiausiai, birželio mėnesį, jau atlikus standartizuotus testus, dar kartą teko skambinti vienai iš administracijos darbuotojų pasiteirauti, kaip bus su reikalavimu dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau sulaukiau atsakymo, jog Kauno miesto švietimo skyrius yra leidęs rinktis mokinius ne pagal gyvenamąją vietą“, – painiavą toliau dėstė mokinės mama.
Vėliau, pasak jos, pasirodžius sąrašams, po pagrindinio priėmimo iš raštinės buvo skambinama mokinių, kurie nepateko į sąrašus, tėvams ir pranešta, jog jų vaikas pateko į gimnaziją, nors, neva, jų deklaruota gyvenamoji vieta nepateko į mokyklos aptarnaujamą teritoriją.
Gimnazija nekomentuoja darbuotojų teiginių
Kaip 15min teigė Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė, taip nutikti galėjo todėl, jog dalis į mokyklą patekusių moksleivių savo teisės mokytis gimnazijoje atsisakė.
„Visada būna taip, kad ne visi pakviestieji mokytis atvyksta. Tokiu atveju, kviečiami tie mokiniai, kurie nebuvo priimti ir eilėje buvo arčiausiai ribos“, – sakė gimnazijos direktorė.
Taip pat, pasak jos, gimnazijos administracija negali prisiimti atsakomybės už darbuotojų ar kitų asmenų niekuo nepagrįstus teiginius ar nuomones aiškinant situaciją, susijusią su mokinių priėmimu.
Tais atvejais, kai norinčiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų vietų, atsižvelgiama į mokymosi pasiekimus (įskaitant ir standartizuotus testus), tačiau pirmenybė privalo būti skiriama gyvenamosios vietos kriterijui.
Pirmenybė – gyvenamajai vietai
Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Onos Visockienės, tais atvejais, kai norinčiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų vietų, atsižvelgiama į mokymosi pasiekimus (įskaitant ir standartizuotus testus), tačiau pirmenybė privalo būti skiriama gyvenamosios vietos kriterijui.
Jos teigimu, tik jei priimti visi anksčiau numatyti asmenys, į laisvas vietas gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje, pagal prašymo padavimo datą.
„Jeigu didelis srautas mokinių, tie, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje prieš pat priėmimą, jau neturi galimybės patekti. Pavyzdžiui, šiais metais priėmimas į mokyklas prasidėjo vasario 20 d., tai pasitaikė nemažai atvejų, kai gyvenamą vietą konkrečios mokyklos aptarnavimo teritorijoje žmonės deklaravo sausio–vasario mėnesį“, – 15min sakė O.Visockienė.
