Valstybinės mokyklos ir švietimo sistema išgyvena krizę. Ne pirmus metus vis garsiau kalbama, kad vis mažiau jaunimo renkasi pedagogo kelią, dabartiniai pedagogai sensta. Įvairiose savivaldybėse trūksta mokytojų, kai kurios savivaldybės atšaukia pedagogus iš pensijų, kitos vilioja įvairiomis premijomis. Skatinančios stipendijos mokamos ir pedagogikos studijas pasirinkusiems studentams. Tačiau, pasak privačios Vilniaus humanistinės mokyklos įkūrėjos ir vadovės Sonatos Petraitienės, tokių priemonių neužtenka.
„Mokėkime mokytojams ne tik didesnius atlyginimus ir premijas, bet ir sudarykime palankias sąlygas jų kūrybiškumui skleistis. Pedagoginė veikla yra kūrybinė, reikalaujanti daug vidinių žmogiškųjų resursų (finansinių taip pat). Išlaisvinkime mokytoją iš popierizmo jungo, iš prievolės dalyvauti laiką ryjančiuose pedagogų posėdžiuose, protokolų bei ataskaitų rašymo, veiklos imitavimo įvairiose darbo grupėse, neprotingo vaikymosi vis naujų „pedagoginių mados“ vėjų. Kad mokytojas galėtų kurti prasmingas pamokas, jis pats turi daug mokytis, skaityti, taurinti savo vidinį pasaulį, o tam reikia daug laisvo laiko. Humanistai vadovaujasi taisykle – „Koks mokytojas, tokia ir jo pedagogika“. Tad rūpinkimės tuo, kad pedagogai galėtų sąmoningai ir atsakingai kurti savo subjektyvų ugdymo lauką, pripildytą turtingos dvasinės ir profesinės patirties, aukštos moralės ir besąlygišku palankumu kiekvienam vaikui“, – teigia švietimo sistemoje daugiau nei dvidešimt metų dirbanti specialistė.
Svarbus privačios mokyklos konceptas
Šešiolika metų valstybinėje švietimo sistemoje dirbusi ir pedagogo išsilavinimą turinti Sonata Petraitienė prieš aštuonerius metus su bendraminčiais nusprendė įsteigti Humanistinę mokyklą Vilniuje. Humanistinio ugdymo filosofija pasirinkta neatsitiktinai. Daugelį metų Sonata Petraitienė studijavo humanistinę psichologiją ir pedagogiką, domėjosi jų sąsajomis ir galimybėmis realizuoti teorines idėjas praktikoje.
„Yra mokyklų, kurios įsisteigia be jokios ugdymo filosofijos, be konceptualaus ugdymo pamato, be gilaus suvokimo, kas joms yra Vaikas kaip filosofinė ir pedagoginė kategorija. Tokiose mokyklose tiesiog teikiamos pedagoginės paslaugos. Dar blogiau, kai koks nors privačios mokyklos steigėjas giriasi, kad mokyklą įkūrė savo asmeniniam vaikui. Tai neprofesionalu ir neetiška. Mokykla yra daug daugiau nei tarnavimas steigėjo siauriems interesams. Neturime pamiršti, kad pedagogika yra Žmogaus auginimo, asmenybės tapsmo mokslas, jis neapsiriboja skaičiavimo ar skaitymo paslaugomis, kurių rezultatą matuojame labai netobulais vertinimo įrankiais. Mąstančio, kultūringo ir doro žmogaus ugdymas – toks yra mūsų mokyklos tikslas. Proto ir širdies darna – viena iš kertinių humanistinio ugdymo idėjų“, – teigia pašnekovė.
Praturtintos ir pagilintos programos
Privačios mokyklos laikosi valstybės numatytų bendrųjų ugdymo programų, tačiau nėra įspraustos į rėmus. Pasak pašnekovės, privačios mokyklos turi nuolat siekti ir palaikyti aukštą ugdymo kokybę, nes būtent ugdymo kokybė yra privačių mokyklų gyvavimo ir klestėjimo garantas. Jokia šeima nesutiktų mokėti ugdymo mokesčio už prastą ugdymą.
„Mūsų mokykloje ugdymo turinys kūrybiškai papildomas, pagilinamas, praturtinamas žiniomis, gebėjimais ir vertybėmis, atitinkančiomis humanistinio ugdymo filosofiją. Nuo pirmos klasės sustiprintai mokome lietuvių kalbos ir matematikos. Mokytojai kuria unikalų turinį, kurio nėra jokiose kitose Lietuvos mokyklose. Vedame bendrystės pamokas, geologines ekspedicijas, rengiame žygį-žaidimą „Misija „Drakonas“ “, kasmetinę Šviesos šventę. Nuo penktos klasės papildomai mokome vaikus psichologijos, meno istorijos, verslumo, medžiagotyros ir dizaino. Nuolat vyksta individualios mokytojų konsultacijos vaikams, kurie nori mokytis stipriau ir daugiau. Dirbame mažose 12-15 vaikų klasėse. Apgalvotai integruojame į klases vaikus, turinčius mokymosi sutrikimų ir negalių. Pamokoje gali dirbti net trys pedagogai vienu metu, jeigu matome, kad tokios pagalbos reikia mūsų vaikams“, – stiprybes vardina privačios mokyklos vadovė.
Jaunų ir vyresnių mokytojų dermė
Sumanus finansų valdymas privačiose mokyklose leidžia tinkamai paskirstyti lėšas, todėl nėra baimės ir dėl energetinės krizės. Pasak pašnekovės, mokykla netaupo mokinių ugdymo sąskaita. Atlyginimų dydis visada nustatomas atsižvelgus į mokytojo pageidavimą ir entuziastingą norą dirbti. Sonatos teigimu, pavyksta pritraukti motyvuotus, savo profesiją gerbiančius ir išmanančius pedagogus. Šios mokyklos kolektyvas pakankamai jaunas, tačiau, pasak pašnekovės, kolektyve deramos pagarbos nusipelno ir vyresnio amžiaus pedagogai.
„Reikia tiek jaunų, tiek vyresnių pedagogų. Mokykloje svarbi – asmenybių įvairovė. Vyresni turi daug vertingos patirties, kurią gali perduoti jaunesniems kolegoms. Be to, vyresnio amžiaus pedagogai dėl didelės patirties ir filosofinio gyvenimiško požiūrio ramiau reaguoja į daugelį pedagoginių situacijų, kurios gali frustruoti jaunąjį kolegą“, – teigia specialistė.
Investicijos į vaikų ateitį
Privačios mokyklos kainuoja, tačiau, pasak pašnekovės, pasirinkus tinkamą ir savo vaikui geriausius interesus atitinkančią mokyklą, tėvai gali būti tikri, kad vaikui skirtas ugdymas bus nepalyginamai geresnis nei valstybinėse mokyklose.
„Svarbiausia pasidomėti, kaip dirba mokykla, kiek laiko veikia, atvykti pabendrauti su kolektyvu, su bendruomene. Investicijos į vaiko ateitį yra neįkainuojamos“, – tikina mokyklos vadovė.
Daugiau informacijos apie humanistinį ugdymą rasite Vilniaus humanistinės mokyklos svetainėje.
