Švietimo konferencijoje „LearnED“, kuri vyks balandžio 12 d. Valdovų rūmuose, apie tai kalbės profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas, skaitysiantis pranešimą tema „Moksleivių karjeros pasirinkimas ir pedagogų įtaka šiame procese“. Apie tai – pokalbis su juo.
– Švietimo konferencijoje „LearnED“ kalbėsite apie moksleivių karjeros pasirinkimą ir pedagogų įtaką šiame procese. Tad koks, jūsų nuomone, vaidmuo tame atitenka pedagogams?
Remiantis skirtingų šaltinių duomenimis, tėvų įtaka nulemia iki 60 proc. jaunų žmonių karjeros pasirinkimų.
– Labai svarbus, bet ne pats svarbiausias. Žinoma, galbūt dauguma tėvų mano, kad pedagogų vaidmuo – pirmoje vietoje, bet taip nėra – po tėvų pedagogai užima tvirtą antrą vietą.
Galiu drąsiai ir atsakingai pasakyti: jeigu jums nepatinka jauno žmogaus elgesys arba pasirinkimai, su pretenzija kreipkitės ne į mokytojus, o jo tėvus. Svarbiausias yra tėvų pavyzdys ir jų perduotos vertybės – augantys vaikai tai sugeria automatiškai. Tai, ką tėvai sako ir daro, turi milžinišką įtaką vaikams iki trylikos metų, o vėliau jauni žmonės dažnai nustoja juos girdėti. Remiantis skirtingų šaltinių duomenimis, tėvų įtaka nulemia iki 60 proc. jaunų žmonių karjeros pasirinkimų.
– Tada jau sustiprėja pedagogo įtaka?
– Tikrai taip. Pedagogų tikslai turi būti skirtingi, atsižvelgiant į mokinių amžių: 7-13 metų vaikams svarbiausia suteikti lavinimo plotį ir sudaryti galimybes patyrinėti pačias įvairiausias veiklas, kad vaikai galėtų pastebėti savo turimus specifinius gebėjimus ir pradėtų juos lavinti. 13-17 metų etapas pasižymi tuo, kad reikia skatinti jaunus žmones lavinti jau esančius stiprius gebėjimus, o pradedant nuo 17-os metų mes jau kalbame apie realistinį užimtumo pasirinkimą ir konkrečias specializacijas. Šitame etape pradeda ryškėti jaunų žmonių gabumų ir gebėjimų profiliai.
– Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai ir pedagogai?
– Pagrindinė tėvų klaida – įsivaizdavimas, kad konkreti specialybė bus sėkminga jo vaikui, neatsižvelgiant į jo pomėgius, gabumus ir aistras. Tokiu būdu turime plejadą teisininkų ir medikų, dalis kurių nedirba to darbo arba yra nelaimingi.
Kartais nutinka, kad pedagogai nėra pakankamai susipažinę su šios dienos realijomis ir pasikeitusia specialybių pasiūla, poreikiu ir galimybėmis, tad duoda neadekvačius patarimus arba susikoncentruoja tik į žinių perteikimą, pamiršdami kitų gebėjimų lavinimą ir svarbą.
– Turbūt idealu būtų kalbėti apie tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą. Kita vertus, dažnai iš tėvų girdime, kad štai, atidaviau vaiką į mokyklą, tad mokykla ir privalo jį auklėti...
– Deja, tai – netgi labai dažna situacija. Bendros veiklos ir suderinti veiksmai išties padėtų išgryninti jaunų žmonių gebėjimus. Tuo pačiu tėvams atsirastų galimybė iš pedagogų išgirsti apie savo vaiką ir susidaryti daug pilnesnį paveikslą apie jo gabumus, polinkius ir gebėjimus. Juk taip dažnai mokytojai jaunus žmones mato dažniau ir ilgiau nei jų tėvai.
– Neturėdami tėvų ar pedagogų supratimo, pagalbos, šiuolaikiniai paaugliai neretai atrodo pasimetę ir, atėjus laikui apsispręsti dėl specialybės, sutrinka, jaučiasi pasimetę. Kaip jiems padėti?
– Paaugliai jaučiasi pasimetę, nes dažniausiai patys neįdeda pastangų siekdami išsiaiškinti, kas jiems geriausiai tinka, kokios jų stipriosios savybės ir renkasi „iš lapo“. Taip pat viešojoje erdvėje girdime raginimą: kur nors stokite, o paskui jau pažiūrėsite, ką norite gyvenime veikti... Taip ir pamato ką tik mokyklą baigę absolventai Darbo biržos iškabas...
Daugybė paauglių tikisi, kad specialybę išsirinks savaime. Deja, taip dažiausiai neįvyksta ir pasirinkus netinkamai kaltinami visi: sistema, pedagogai, tėvai.
Paaugliui labai svarbu ne tik žinios, bet ir išlavinti kiti bendrieji gebėjimai. Didelę reikšmę turi užklasinė ir popamokinė veikla. Labai padeda karjeros testai ir karjeros profesionalų konsultacijos, mokymai. Gulint ant mamos sofos su planšete rankoje nelengva atrasti save.
Daugybė paauglių tikisi, kad specialybę išsirinks savaime. Deja, taip dažiausiai neįvyksta ir pasirinkus netinkamai kaltinami visi: sistema, pedagogai, tėvai. Tik kartais užmirštama pažiūrėti į veidrodį...
Netinkamai pasirinkus sunku realizuoti save ir būti sėkmingu, nes visi sėkmingi žmonės daro tai, kas jiems patinka ir sekasi. Kaip tai galima įgyvendinti pasirinkus neteisingai?
– Koks amžius yra tinkamiausias pradėti galvoti apie profesinius pasirinkimus?
– Pradedant nuo 17+ metų reikia pradėti galvoti apie realistinį užimtumo ir profesijos pasirinkimą, būti pasidarius karjeros testus, įsisąmoninus savo stipriąsias puses ir susipažinus su profesijų įvairove. Juk negali pasirinkti profesijos, apie kurią net nesi girdėjęs? Dažnas abiturientas sugeba išvardinti apie 20 specialybių, kai iš tiesų šiuo metu pasaulyje jų priskaičiuojama apie 500.
– Vadinasi, itin svarbu – ne tik žinios, bet ir tai, kaip laviname vaiko gebėjimą rinktis, skatiname pačiam pajausti savo norus ir priimti sprendimus?
– Be abejo, tik tai nėra visai paprastas uždavinys. Esame sukūrę specialią 4 dienų programą, kurios metu jauni žmonės yra mokomi tinkamai formuluoti ir išsikelti tikslus, mokytis priimti sprendimus. Dalis jaunų žmonių tai išsiugdo įvairiose užklasinėse veiklose. Čia ir pasireiškia pedagogų ir tėvų vaidmuo: skatinti jauną žmogų atskleisti savo unikalų potencialą, o ne tik turėti gerą pažymį mokykloje.
Pažvelkime į savo klasiokus – ne visi, kurie puikiai mokėsi, šiuo metu yra labai sėkmingi, kaip ir ne visi, besimokiusieji vidutiniškai, yra nesėkmingi. Tad sėkmė priklauso nuo to, ar sugebame atskleisti savo gabumus ir juos vystyti. Daugiau apie tai kalbėsiu konferencijoje „LearnED“.
Daugiau informacijos apie konferenciją ir registracija – čia.
