„Profesionalių muzikos atlikėjų poreikis Klaipėdoje ypač didelis. Atnaujindami studijų programas, visada bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, stengdamiesi maksimaliai patenkinti jų lūkesčius“, – teigia LMTA studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė.
– Ar turite duomenų, kiek buvusių jūsų studentų vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ištakos siejamos su Klaipėdos liaudies operos teatro, kuriam net 20 metų vadovavo dirigentas Kazys Kšanas, istorija. K.Kšanas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje baigė choro dirigavimo studijas. 1987 m. įsteigus Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, didžioji dalis jo vadovų, pradedant režisieriumi Gintu Žiliu, yra mokęsi ar baigę buvusią konservatoriją Vilniuje, t. y. dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tai Algis Jonas Lukoševičius, Stasys Domarkas, Jonas Sakalauskas, dabartinė teatro vadovė Laima Vilimienė, pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė ir teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
– O kiek buvusių jūsų studentų tapo šio teatro atlikėjais?
– Nerizikuosiu pradėti vardinti visų solistų ir orkestro muzikantų, nes, tikėtina, 90 proc. jų anksčiau ar vėliau yra baigę LMTA Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos fakultetus. Dėl aukštųjų mokyklų optimizavimo ir struktūrinių pertvarkų, dabar jau būtų sunku tiksliai pasakyti, kurios aukštosios mokyklos diplomą kuris menininkas yra gavęs, kur pradėjo, o kur baigė studijas, nes prieš septynerius metus LMTA Kauno fakultetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, o Klaipėdos fakultetas (buvusi Klaipėdos universiteto Menų akademija) po 25 metų sugrįžo atgal į LMTA, kuo mes labai džiaugiamės.
Klaipėdoje muzikos studijas baigęs jaunimas dirba ne tik teatre, bet ir Klaipėdos kameriniame orkestre, dainuoja Klaipėdos chore „Aukuras“. Klaipėdai labai reikia ir kariljonininkų. Didžiuojamės visais savo absolventais, įsiliejusiais į Lietuvos profesionalaus meno rinką, nes jie įgyvendino savo svajonę ir sėkmingai plėtoja savo profesinę karjerą, užtikrindami sklandžią ir natūralią kartų kaitą.
Didžiuojamės visais savo absolventais, įsiliejusiais į Lietuvos profesionalaus meno rinką, nes jie įgyvendino savo svajonę ir sėkmingai plėtoja savo profesinę karjerą, užtikrindami sklandžią ir natūralią kartų kaitą.
– Gal valstybės apmokamų studijų vietų būsimiesiems muzikams reikėtų daugiau?
– Aišku viena - valstybės investicija į kultūrą ir meną visada svarbi ir prasminga. Lietuva gyventojų skaičiumi tokia mažutė, tačiau didelė skambiais vardais meno pasaulyje. Talentingo muzikai jaunimo mums su žiburiu ieškoti nereikia – turime dėstytojų, kurių pavardės seniai tapo mūsų vizitine kortele. Net 31 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dirba pedagoginį darbą LMTA. Beveik visi jie yra buvusi valstybės investicija į tuo metu niekam nežinomą studentą...
Meno studijos už jas mokantiems studentams iš tiesų atrodo labai brangios, tačiau norint užtikrinti Vakarų Europos lygmens studijų kokybę su atitinkama infrastruktūra, tokia suma yra vargana. Didžioji dalis vadinamojo „studijų krepšelio“ muzikoje atitenka dėstytojų atlyginimui, kuris, kaip visi žinome, nėra toks orus, koks turėtų būti. Tai kompleksinė viso aukštojo mokslo finansavimo Lietuvoje problema -kad niekas negali tiksliai nustatyti, kokia lėšų apimtis yra tinkama ir pakankama studijų kokybei užtikrinti.
Turime duomenų apie užsienio aukštųjų muzikos mokyklų biudžetus. Pakaktų tik vieno fakto: garsiosios „Mozarteum“ biudžetas yra didesnis nei visų Lietuvos aukštųjų mokyklų kartu sudėjus. Turime daug vizituojančių dėstytojų iš užsienio aukštųjų mokyklų, kurie žavisi mūsų studentais ir patiems gabiausiems pasiūlo jų talento vertas studijas užsienyje. Tačiau mums pasikviesti užsienio dėstytoją nuolatiniam darbui į Lietuvą praktiškai neįmanoma dėl neadekvataus studijų finansavimo.
Muzikos studijos yra labai paklausios. Pavyzdžiui, 2018 m. vien tik į Muzikos atlikimo studijų programą sulaukėme 251 prašymo, o valstybės finansuojamos tik 88 vietos. Dar 11 studentų pasiryžo studijuoti savo lėšomis. Tai rodo, kad valstybės finansuojamų vietų tikrai reikėtų daugiau. Bet šios dienos strateginis mūsų tikslas yra lygiuotis į Europos aukštąsias muzikos mokyklas ir siekti, kad studentai Lietuvoje turėtų tokias pačias sąlygas, kokias turi studentai užsienyje. Šiam siekiui įgyvendinti reikalingas ne tik didesnis vietų skaičius, bet ir didesnis „krepšelis“.
– Muzikos disciplinų studijos užsienyje kainuoja pigiau ar brangiau nei Lietuvoje?
– Muzikos studijų kaina užsienyje yra labai įvairi – nuo nemokamų studijų Norvegijoje iki 23 tūkst. svarų per metus užsienio studentams kainuojančių studijų Karališkojoje muzikos kolegijoje Londone. Jei turėtume galvoje pragyvenimo išlaidas Norvegijoje, tai nemokamas mokslas virsta brangiai kainuojančia būsto nuoma ir tikrai ne studentiškos kainos pusryčiais.
– Kokios specialybės atrodo patraukliausios studentams ir kokių specialybių diplomantai labiausiai laukiami?
– Muzikos atlikimo studijų programoje visada populiariausia yra dainavimo specializacija - čia yra didžiausias konkursas. O apie profesionalių muzikos atlikėjų poreikį jau buvo kalbėta. Visuose Lietuvos simfoniniuose, kameriniuose, pučiamųjų bei muzikinių teatrų orkestruose būtina užtikrinti nenutrūkstamą muzikantų ir dainininkų kaitą. Ypač specialistų trūksta Klaipėdoje. Atnaujindami studijų programas, visada bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, stengdamiesi maksimaliai patenkinti jų lūkesčius. Reikėtų rimtai susirūpinti populiariosios muzikos specialistų rengimu, tačiau valstybės finansuojamų vietų skaičius kol kas verčia teikti prioritetus profesionalių orkestrų atlikėjų ir operos dainininkų rengimui. Darbdavių lūkesčius tenkiname pagal galimybes, susijusias su finansavimu, kurį skiria valstybė profesionalių muzikų rengimui.
Pokyčiai
2019 m. valstybė turėtų apmokėti daugiau universitetinių studijų vietų socialinių, humanitarinių, muzikos mokslų srityse nei pernai. Pokyčiai planuojami atsižvelgiant į jaunuolių bei ūkio poreikius, absolventų įsidarbinimo rodiklius.
Vertinant 2018 m. ir 2019 m. preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių matyti, kad didesni pokyčiai numatomi būtent muzikos srityje: muzikos studijoms skirta 20 vietų daugiau, iš jų muzikos atlikimo meno studijoms – 7 vietomis daugiau. 2019 m. pradedama vykdyti nauja bakalauro muzikos studijų specializacija – muzikos produkcija ir prodiusavimas.
