Švietimo profesinės sąjungos vadovas taip pat pažymi, kad mokytojai mato laisvų lėšų jų reikalavimams įgyvendinti ne tik peržiūrint biudžetą, bet ir tarp Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) asignavimų.
„Mes sieksime, kad būtų peržiūrėti ŠMM skirti asignavimai, nes ten daug pinigų naudojama ne pagal paskirtį, tai pripažįsta ir premjeras, puse lūpų apie tai kalba ir ministrė, ir mes ne vienerius metus bandome tai įrodyti“, – BNS sakė A.Jurgelevičius.
Lėšos – krepšelio didinimui
Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad norint tenkinti juos visus kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų, todėl reikalavimai esantys nerealūs.
Pasak jo, lėšos turėtų būti nukreiptos mokinio krepšelio didinimui, taip kiltų ir mokytojų algos. „Tiems reikalavimams pradėti įgyvendinti tikrai reikalingos ne tokios didelės sumos, kaip įvardino ministrė, kalbama apie dvigubai mažesnes sumas. Visų pirma turėtų būti mokinio krepšelis padidintas, ir tada atsirastų galimybė nuo rugsėjo pirmos pilnai mokyklose vykdyti ugdymo planus, mokytojų atlyginimai irgi didėtų, nes padaugėtų pamokų, iš tų pinigų užtektų ir mokytojų atlyginimų koeficientų žirklėms panaikinti ir sustoti ties maksimalia riba“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.
Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad norint tenkinti juos visus kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų, todėl reikalavimai esantys nerealūs. Profsąjungų skaičiavimu, lėšų poreikis – mažesnis.
Pasak A.Jurgelevičiaus, papildomų lėšų būtų galima gauti peržiūrėjus vadovėlių leidybą, ministerijai pavardžių įstaigų veiklą. „Vadovėlių leidyba – ten grynas pinigų plovimas, yra keliasdešimt neužimtų etatų pačioje ministerijoje, ir aišku neišvengiamai turėsime pradėti kalbėti apie ministerijai pavaldžias įstaigas, kurių veikla mokytojams, mokykloms sunkiai suvokiama, savitikslė, ir europinių pinigų panaudojimas, nes keliasdešimt milijonų yra skirta ugdymo kokybei gerinti, o ugdymo kokybė kiekvienais metais prastėja“, – kalbėjo LŠPS pirmininkas.
Vyriausybė bandys atkalbėti
Mokytojams paskelbus apie planuojamą trijų dienų streiką sausio pabaigoje, Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus sakė bandysiantis pedagogus atkalbėti nuo streiko. Jų susitikimas numatomas pirmadienį po Kalėdų švenčių.
„Susitinkame su jais tarpušventyje, gruodžio 28 dieną, kviečiame profsąjungas pasikalbėti. Seimas yra priėmęs biudžeto įstatymą, todėl kaip ir nebelieka pagrindo čia streikuoti ar prašyti kažkokių kaitų“, – BNS sakė vicekancleris.
Tačiau profesinės sąjungos vadovas sako nesuprantantis tokio požiūrio. „Nesuprantu tokios pozicijos – tokio rango veikėjo, kai jis iš pradžių pareiškia norą susitikti, o spaudoj po dviejų dienų pareiškia, kad nėra apie ką kalbėti, nes biudžetas priimtas. Aš manau, kad jis neadekvačiai vertina situaciją“, – sakė A.Jurgelevičius.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako esanti nustebinta pedagogų sprendimo toliau organizuoti streikus po biudžeto patvirtinimo, nes akivaizdu, kad pinigų bent kol kas daugiau nebus.
Klausiamas, ar tikrai planuojamas streikas vyks, jis atsakė: „Aš negaliu pasakyti, nes sprendimą turi priimti penkios organizacijos, bet jei taip bus reaguojama į mokytojų reikalavimus, aš įsitikinęs, kad streikas bus“.
Ministrei gaila mokinių
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako esanti nustebinta pedagogų sprendimo toliau organizuoti streikus po biudžeto patvirtinimo, nes akivaizdu, kad pinigų bent kol kas daugiau nebus.
Ministrė taip pat baiminasi, kad dėl streikų nenukentėtų mokiniai. „Šitas signalas kelia nerimą, tai mano sritis, mano žmonės, jie sako, kad streikuos, kai šiandien esu tokioj situacijoj, nesuprantu – biudžetas patvirtintas, jei bus perskirstomas, tai tik birželio mėnesį, reikalavimi lyg ir pateikti tie patys, kurie buvo, ir kurie nėra šimtu procentų išpildyti. Aš lyg ir suprantu jų pageidavimą, kad tai būtų realizuota, bet neperskirstant biudžeto šiandien to padaryti neįmanoma“, – BNS sakė ministrė.
„Nesinorėtų, kad vaikai nukentėtų, nes šioj situacijoj skaudžiausia yra vaikams, vaikai neteks trijų dienų – jei vidutiniškai būna šešios-septynios pamokos, tai yra dvidešimt pamokų. O jei tai pirmas etapas, jei streikuos pakartotinai? Aš labai rūpinuosi dėl mokinių rezultatų mokslo metų pabaigoje“, – kalbėjo A.Pitrėnienė.
Profesinės sąjungos vadovas atremia, kad mokiniai dėl nuolatinio lėšų trūkumo jau yra nukentėję labiau nei nuo planuojamų trijų dienų be pamokų. „Šiuo metu, kai jau metai iš metų mokiniai negauna penktadalio pamokų, kurias galėtų gauti, daugiau prarasta galimybių ir netekimų mokiniai patiria, nei tris dienas nevykstančios pamokos“, – sakė A.Jurgelevičius.
Patvirtinus kitų metų biudžetą, atlyginimų mokytojams didinimas numatytas.
Ministrė taip pat sakė jau sulaukusi mokyklų vadovų prašymų parengti konsultacijas, kokių jie priemonių turi imtis dėl streikų, kad nebūtų pažeisti įstatymai. „Visus jaudina šis klausimas, ir vadovus mokyklų taip pat, į mane kreipėsi progimnazijų asociacijos taryba, prašydama, kad mūsų teisininkai parengtų tam tikras rekomendacijas, kaip elgtis, ką daryti mokyklų vadovams, kad nepažeistų įstatymų, nes tai visai kitas streikas, įspėjamajam ir tikram streikui reikalavimai yra skirtingi. Mūsų teisininkai ruošia rekomendacijas, kaip turėtų pasiruošti ir elgtis mokyklų vadovai“, – sakė ministerijos vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, jog šiuo metu nėra galimybių įgyvendinti pedagogų reikalavimų, nes visi yra susiję su papildomomis lėšomis: „Šiandien tikrai nematau, nes norint realizuoti bet kuriuos reikalavimus reikalingos lėšos – visi reikalavimai susiję su lėšomis“.
Sausį – trijų dienų streikas
Gruodį surengę įspėjamuosius streikus, sausio pabaigoje šalies pedagogai planuoja skelbti trijų dienų streiką, paskelbė jiems atstovaujančios profesinės sąjungos. „Valdžia iš esmės neatsižvelgė į streikuojančių pedagogų interesus, nerodo jokio noro spręsti problemas, todėl buvo nuspręsta sausio pabaigoje skelbti 3 dienų streiką“, – rašoma Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pranešime.
Ten pat rašoma, kad pedagogai kelia tuos pačius reikalavimus: mokinio krepšelio dydis kitų metų sausį turi siekti 1045 eurus, o nuo rugsėjo – 1093 eurus; ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams; palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficientus; 2016 metų valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą; sumažinti mokinių skaičių klasėse, grupėse ir kt.
Patvirtinus kitų metų biudžetą, atlyginimų mokytojams didinimas numatytas. Anot ŠMM, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kitąmet kils iki 7 proc., šiemet jų algos didėjo 10 procentų. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 procentais. Be to, nuo sausio 1 dienos 34 eurais didės mokinio krepšelis. Pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas kitąmet didėja 1,5 mln. eurų.
Gruodžio 8 ir 10 dienomis Lietuvoje vyko įspėjamieji dviejų valandų streikai. Profsąjungų duomenimis, jose dalyvavo daugiau nei 450 ugdymo įstaigų ir per 11 tūkst. pedagogų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys gerokai mažesni.
