Programuoti pradeda jau pradinukai
Jau šiandien 15 Europos šalių turi integruotą programavimą į mokyklinę programą. Lietuvoje – ne išimtis, kur nuo 9-10 klasėse yra galimybė pasirinkti programavimo pradmenų modulį. Tačiau visai šalia esančios kaimynės yra pažengusios septynmyliais žingsniais į priekį – Estijoje nuo 2012 metų, o Švedijoje nuo šių metų buvo įdiegtas programavimas nuo pat pirmos klasės.
Lietuvoje siekiant kelti IT lygį, nemažą įtaką daro ir privačios iniciatyvos. JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ viceprezidentas Viktoras Gurgždys pasakojo, kad jų įmonė praėjusiais metais įsteigė nemokamą akademiją „Sourcery for Kids“, kurioje 7-12 metų vaikai yra supažindinami su programavimo pagrindais. Anot jo, nepriklausomai nuo to, kur vaikas yra gabus – bent minimalus supratimas IT srityje yra didelis privalumas.
„IT yra kūrybiška ir progresyvi kryptis, kuri turėtų tapti svarbia nacionalinės švietimo politikos dalimi. Pačiame technologijų įkarštyje auga nauja karta. Šie vaikai nebūtinai turi tapti programuotojais, bet turėdami programavimo pagrindus galės technologijų amžiuje lengviau komunikuoti, lengviau susikalbėti ir pagal savo vidinius gebėjimus rasti sau geriausią darbo poziciją“, – programavimo supratimo svarbą įvardino V. Gurgždys.
Vertėtų pramokti programavimo net jeigu ir neplanuojate karjeros technologijų srityje – ne kiekvienas užsienio kalbą mokantis asmuo dirba vertėju, ne kiekvienas, mokantis gaminti – virėjas
Nepaisant pozityvių patirčių, visgi vienos didžiausių šį sektorių apipinančių problemų – stereotipai. Nuo pat tų pačių mokyklos laikų yra diegiama, neva geresni programuotojai – vyrai, o išmokti šios profesijos gali tik vunderkindai.
„Vertėtų pramokti programavimo net jeigu ir neplanuojate karjeros technologijų srityje – ne kiekvienas užsienio kalbą mokantis asmuo dirba vertėju, ne kiekvienas, mokantis gaminti – virėjas. Tačiau turimi įgūdžiai leidžia kurti“, – tikino V. Gurgždys.
Lietuva šalims-lyderėms stengiasi nenusileisti
Dėl įsivyravusių stereotipų moksleiviai ne visuomet ryžtasi pasukti informacinių technologijų keliu, nors Lietuvoje specialistų poreikis – tik auga. Privačiomis įmonių iniciatyvomis yra siekiama, kad studentų skaičius šiame sektoriuje tik augtų. O kokie pastarieji Lietuvos valstybės žingsniai, siekiant kelti moksleivių IT raštingumą?
Lietuva dažnai yra vertinama dėl savo spartaus interneto bei gerų IT specialistų. Todėl neužmirštama šį sektorių stiprinti „iš pamatų“ – nuo jaunų specialistų. Lietuvoje nuo praėjusių metų 10-ies mokyklų pradinėse klasėse išbandytas informatikos ugdymas. Nuo šių mokslo metų jau aprėpia 100 mokyklų, o nuo 2020 metų skaitmeninio raštingumo mokysis visi priešmokyklinukai ir pradinukai.
Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Arminas Varanauskas priminė ir apie naujausią žingsnį šioje srityje Lietuvoje – informacinių technologijų mokomi ir patys mažiausieji.
„Informatika jau ateina ir į ikimokyklinį ugdymą – nuo kovo prasidėjo ES remiamas projektas „Inovacijos vaikų darželyje“. Projekto metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams bus rengiami metodinių priemonių paketai, vyks mokymai auklėtojoms, priešmokyklinio ugdymo pedagogams dėl IT ir kitų technologijų naudojimo“, – apie naujausius žingsnius IT švietime Lietuvoje pasakojo Švietimo ir mokslo ministro patarėjas, pridūręs, kad bus organizuojami praktiniai mokymai, kaip dirbti su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinės medžiagos priemonių rinkiniais.
Ministro patarėjas tikino, kad Lietuva stengiasi lygiuotis į šalis lyderės ir vienas netolimos ateities žingsnių IT edukacijoje – atnaujinti mokymo turinį. Anot jo, šį planą siekiama įgyvendinti nuo 2020-ų metų.
