Ugdyti padeda naujos technologijos
Kėdainių lopšelyje-darželyje „Pasaka“ dirbantys pedagogai veiklas organizuoja ir įgyvendina pritaikydami prie vaikų poreikių ir galimybių. Nuo 2014 m. įstaigoje taikomas įtraukusis ugdymas – specialiųjų poreikių vaikai ugdomi bendro pobūdžio grupėse.
„Skatiname vaikų kūrybiškumą, ugdome jų norą kuo daugiau sužinoti, pamatyti, pažinti. Vaikams organizuojame ekskursijas, išvykas, dalyvaujame konkursuose“, – asmenine darbo patirtimi dalijasi Rasa Simonavičienė, lopšelio-darželio „Pasaka“ auklėtoja.
Pastaruoju metu pedagogo darbe atsiradusios moderniosios technologijos tapo nepamainomu ugdymo įrankiu. Vaikai mokosi pažinti spalvas, raides, skaičius noriai ir linksmai – žaisdami virtualius žaidimus. Užsienio kalbos žinias įsisavinti taip pat padeda išmaniosios technologijos.
„Ugdytiniams padedame suvokti užsienio kalbos mokymosi būtinybę, kaip visuotinę bendravimo priemonę. Įgyvendindami projektus, tobuliname vaikų sakytinės ir rašytinės anglų bei lietuvių kalbos įgūdžius“, – pasakoja R. Simonavičienė.
Apjungia visus vaikus
Lopšelyje-darželyje „Pasaka“ nuo 2011 m. aktyviai įgyvendinami „eTwinning“ nacionaliniai bei tarptautiniai projektai. Pasak R. Simonavičienės, į projektinę veiklą įtraukiami ir vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių – kalbos, regos, judėjimo, raidos vystymosi sutrikimų.
„Pastebėjau, kad dalyvaudami projektinėje veikloje, vaikai tampa drąsesni, labiau domisi naujovėmis, aplinka, ne taip varžosi, nugali baimę, rodo iniciatyvą veikti. Tarptautiniai projektai atvėrė unikalią galimybę parodyti vaikams, kad pasaulis yra gerokai platesnis“, – teigia auklėtoja.
Projektai suteikia galimybę mokant kitus ir patiems mokantis suprasti kūrybiškumo bei inovacijų reikšmę. „Dalydamiesi gerąja patirtimi, siekiame bendradarbiavimo ir giliname savo žinias“, – tvirtina R. Simonavičienė.
Seminarai nutiesia tiltus
Drauge su projektų partneriais lopšelis-darželis „Pasaka“ dalyvauja internetiniuose seminaruose, kurių metu internetu organizuojami tiesioginiai vaizdo skambučiai. „Tai suteikia galimybę „gyvai“ demonstruoti vaikų piešinius, įvairia technika padarytus darbelius, dainuoti dainas gimtąja ir anglų kalbomis, atsakyti vieni kitiems į rūpimus klausimus. Svarbiausia, kad per tokius susitikimus žaismingai praleidžiame laiką su projektuose dalyvaujančiais žmonėmis“, – džiaugiasi auklėtoja.
Tarptautiniai projektai atvėrė unikalią galimybę parodyti vaikams, kad pasaulis yra gerokai platesnis.
R. Simonavičienė pasakoja, kad iš pradžių vyko dvišaliai susitikimai, pavyzdžiui, tik su Lenkija arba Graikija: „Dabar susitinkame ir veiklas vieni kitiems pristatome visi drauge, daugiakultūrinėje virtualioje erdvėje, vienu metu bendrauja keturios ar net šešios šalys. Dalyvavimas „eTwinning“ projektuose ugdytinių, pedagogų, tėvų ir visos bendruomenės kasdienybę paverčia nuostabiu žaidimu, padovanoja pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Šis bendravimas leidžia suprasti, kad galime būti įdomūs kitiems, suvokiame savo išskirtinumą. Gerėja ir ugdytinių socializacijos įgūdžiai.“
Skatina iniciatyvumą ir bendravimą
Pedagogė teigia, kad novatoriškų priemonių taikymas didina ugdytinių norą pažinti aplinką, atskleisti save, skatinamas vaikų iniciatyvumas ir komunikabilumas. „Mums puikiai sekasi virtualioje erdvėje su partneriais organizuoti „webinarus“, kurių metų žaidžiame „Kahoot“ žaidimus – „eTwinning“ projekte „Žiemos linksmybės“ laimėjome antrą vietą. Didelį įspūdį ir daug puikių emocijų suteikia „Colorillo“ programa, kurią panaudojus tiesioginio tilto metu visi partneriai vienu metu kūrė projekto logotipą“, – detalizuoja auklėtoja.
Pasak R. Simonavičienės, nemaža dalis vaikų išmaniaisiais telefonais ir naujomis technologijomis naudotis išmoksta jau šeimose, juk dabartinė „Z“ karta gimė kompiuterizuotame pasaulyje. „Stengiuosi vaikams diegti supratimą, kad kompiuteris ir internetas gali būti ne tik žaidimų, bet ir labai puiki žinių, kūrybos, bendravimo priemonė“, – akcentuoja Rasa Simonavičienė.
Įvyko didelės permainos
„Remdamasi savo pedagogine patirtimi galiu patvirtinti, kad mokytojo darbas ir mokymo procesas pasikeitė neatpažįstamai“, – teigia Jūratė Drazdauskienė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro matematikos mokytoja. Nuo nekvestionuojamo autoriteto pereinama prie klasės lyderio, tik nurodančio mokiniams galimus kelius. Mokytojas yra mokinių patarėjas, veiklos koordinatorius, o kartais mokosi kartu su mokiniais. Kartu padidėjo mokinių vaidmuo mokymo procese, aktyvėja jų įsitraukimas į ugdymo proceso organizavimą.
Mokytojo darbas ir mokymo procesas pasikeitė neatpažįstamai
Tradicinius vadovėlius ir pratybas papildo interaktyvios pamokos, galimybės mokytis įvairiuose internetiniuose konkursuose, varžybose, atviruose internetiniuose mokymosi kursuose, projektų platformose ir socialiniuose tinkluose.
Labai pasikeitė specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo procesas. „Tokie vaikai prieš 20 metų buvo ugdomi izoliuoti visomis prasmėmis: ne tik mokomi specialiosiose mokyklose, bet ir buvo atskirti nuo kitų vaikų neformaliose veiklose“, – prisimena mokytoja. Dabar drąsiai jungiami iš skirtingo tipo mokyklų, įvairių gebėjimų ir specialių poreikių turintys vaikai.
Ne visos mokyklos pasirengusios
J. Drazdauskienės manymu, ne visi specialiųjų poreikių vaikai turėtų būti integruojami į bendrojo lavinimo klases: „Švietimo sistema nėra pasiruošusi suteikti šiems vaikams tinkamą pagalbą bendrojo lavinimo mokykloje. Nors tikrai yra gabių ir pagal asmeninius charakterio bruožus galinčių puikiai adaptuotis vaikų. Jei krūvis nėra per didelis, integracijos procesas yra sėkmingas ir iš to laimi visi – mokiniai, mokytojas ir mokykla. Bet yra tokių vaikų, kuriems reikalinga ypatinga pagalba ir mokytojas pagalbininkas, deja, tokių specialistų daugelis mokyklų dar vis neturi arba turi nepakankamai.“
Švietimo sistema nėra pasiruošusi suteikti šiems vaikams tinkamą pagalbą bendrojo lavinimo mokykloje.
Jei integracija nesėkminga, nukenčia specialiųjų poreikių turintis mokinys, negaunantis visaverčio mokymo ir jo bendraklasiai, kuriems pritrūksta mokytojos dėmesio. Sunku ir mokytojai, kuriai reikia skirti nepaprastai daug pastangų ir laiko darbo procesą skaidyti, planuoti ir vykdyti.
Neliko kliūčių bendrauti
Pasak J. Drazdauskienės, prie „eTwinning“ platformos prisijungė nuo 2015 metų ir pradėjo projektus kurti mažais žingsneliais. Pirmajame projekte „Pasek savo liaudies pasaką“ kurtieji mokiniai iš Slovėnijos, Ukrainos ir Lietuvos sekė pasakas savo šalies gestų kalba.
„Neliko kliūčių bendrauti ir su užsienio šalių mokyklomis. Neseniai vykdytame „eTwinning“ projekte jungėsi bendrojo lavinimo mokyklos iš Norvegijos, Prancūzijos, Turkijos, Ukrainos ir kurčiųjų mokyklos iš Graikijos, Lenkijos, Lietuvos, Serbijos, Slovėnijos. Girdintieji mokiniai ne tik mokosi mokomųjų dalykų, bet ir skirtingų (graikų, lenkų, lietuvių, serbų, slovėnų) gestų kalbų, susipažįsta su kurčiųjų kultūra“, – pasakoja mokytoja.
Tampa kuriančia bendruomene
Labai sėkmingas projektas „Žymūs kurtieji“ apie kurčiųjų sėkmės istorijas. Jo metu vaikai susipažino su žmonėmis, kuriems klausos negalia nesutrukdė pasiekti karjeros ir profesinių aukštumų, tarp kurių yra šokėjų, sportininkų, menininkų, dizainerių, žurnalistų, fotografų, verslininkų ir kt.
„Tarptautiniai projektai mokymosi procesą paverčia patrauklesniu, įdomesniu, projekte dažniau iškyla kultūrų skirtumų, išryškėja tautiniai mokymosi ypatumai. Vaikai mokosi tarsi žaisdami, bendraudami ir kurdami su bendraamžiais, ir kartu naudojasi inovacijomis. Mokytojai su mokiniais tampa maža besimokančia ir kuriančia bendruomene“, – teigia mokytoja Jūratė Drazdauskienė.