L.Pakalkaitė kartu su bendraminčiais Vilniuje kuria naują neuromokslu grįstą mokyklą. „Ši idėja gimė iš mūsų visų buvusių patirčių. Mano kolegė Jovita Anikinaitė yra vaikų ir paauglių psichiatrė, pastaruosius kelerius metus mes vedame mokymus įvairiose savivaldybėse. Nuolat susiduriame su tuo, jog švietime jaučiama daug beviltiškumo tarp suaugusiųjų, o vaikai sako nekenčiantys mokyklos.
Pati pagal išsilavinimą esu mokytoja, trejus metus dirbau anglų kalbos mokytoja ir suprantu, kad daug dalykų aš tuomet dariau ne taip.
Mes dažnai manome, kad vaikai turi stengtis, turi elgtis tinkamai, o jei ne, tada sulauks neigiamų pasekmių. Tuo tarpu tie, kurie stengiasi, yra apdovanojami, įvertinami. Tačiau neuromokslas sako, kad pastangos arba – atvirkščiai – prokrastinavimas dažnai yra mūsų fiziologijos nulemtas elgesys, o ne sąmoningas pasirinkimas.
Žinome, jog mūsų smegenys mokosi būdamos tam tikros būsenos. Elgesys yra tik ženklas, kuris gali mokytojui parodyti, ar vaikas šiuo metu gali jį girdėti, suprasti, kas sakoma, įsiminti, bendradarbiauti su kitais vaikais. Gal vaiko nervų sistema kaip tik nuspėja, kad kyla pavojus? Tokiu atveju mokytojas gali skirti vaikui ar visai klasei kelias minutes nusiraminti.
