Psichologų paklausa auga ir mokymosi įstaigose, teisinėje sistemoje. Dėl šių aplinkybių atnaujinami sveikatos priežiūros, švietimo, teisės sistemą reglamentuojantys įstatymai numato psichologų etatų šiose sistemose didinimą. Todėl visai nenuostabu, kad šios profesijos populiarumas mūsų šalyje skatina aukštąsias mokyklas kurti naujas studijų programas, kurių pavadinime atsiranda Psichologija, tačiau kurios, deja, ne visuomet būna akredituotos ar tinkamai parengtos psichologijos studijų procesui vykdyti.
Apie tai, kokia svarbi psichologo specialybė šiandien, kaip nepasiklysti ir teisingai pasirinkti bei į ką vertėtų atkreipti dėmesį būsimam studentui, renkantis psichologijos studijų programą, kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docente dr. Viktorija Čepukiene.
– Kuo psichologo profesija yra patraukli šiuolaikiniam žmogui?
– Psichologo profesija buvo patraukli XX-ojo amžiaus mokslininkams ir praktikams. Šiandien ji patraukli ir šiuolaikiniam žmogui – neabejoju, kad ji nepraras savo patrauklumo ir svarbos ateinančioms kartoms. Ką tokio patrauklaus turi ši profesija, jog sugeba išlaikyti skirtingų kartų atstovų susidomėjimą? Mano manymu, atsakymas yra pačios profesijos prigimtyje: ji padeda suprasti ir pažinti pačią didžiausią pasaulio „mįslę“ – žmogaus vidinį pasaulį.
Psichologijos mokslas nestovi vietoje ir suteikia vis naujų žinių apie tai, kas mes tokie, kodėl mes tokie, kas vyksta su tais, kuriuos didžioji visuomenės dalis mato kaip „sutrikusius“, siūlo mokslu pagrįstus ir veiksmingus pagalbos būdus žmonėms, tiek susiduriantiems su kasdieniais iššūkiais, tiek ir patiriantiems išties dideles psichologines problemas. Psichologijos žinios sėkmingai pritaikomos pačiuose įvairiausiuose kontekstuose, kurie svarbūs mūsų visuomenėje – ugdymo bei sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir pan. Tad nenuostabu, kad jauni žmonės žavisi galimybe ne tik geriau suprasti save, bet ir įgyti svarbių žinių, kurias pritaikydami, jie galės padėti plėtotis mūsų visuomenei tiek dabar, tiek ir ateityje.
– Kiekviena profesija yra kažkam tinkama arba ne. Kokias asmenines savybes turi turėti psichologas, kad galėtų kokybiškai atlikti savo kaip psichologo darbą?
– XX amžiuje plėtojantis psichologijos mokslui, praktikai ir studijoms buvo bandoma apibrėžti tam tikrų asmenybės savybių svarbą psichologijos profesijos atstovams, tačiau ilgainiui buvo pripažinta, kad toks bandymas iš esmės gali pažeisti žmogaus pamatinę teisę studijuoti tai, ką jis nori. Šiais laikais stojantiesiems į psichologiją nekeliama reikalavimų demonstruoti vienas ar kitas asmenybės savybes. Juo labiau, kad psichologo profesija iš tiesų siūlo labai plačias profesinės veiklos galimybes, pradedant nuo tradiciškai suprantamo psichologo, kaip padedančio spręsti psichologines problemas, vaidmens ir baigiant mokslininko, dėstytojo vaidmenimis. Kita vertus, psichologijos profesijos atstovų vienas pagrindinių darbo įrankių yra mąstymas, tad šį darbą lengviau dirbti žmonėmis, kurie linkę reflektuoti, analizuoti, kritiškai mąstyti, ieškoti sąsajų ir pan. Ne mažiau svarbios ir tokios savybės, kaip empatiškumas, t. y. gebėjimas įsijausti į kitus, noras pažinti save ir kitus, atsakomybė bei pamatinės vertybės: pagarba kitų asmenų teisėms ir orumui, nediskriminacija, gėrio siekis. Kadangi tai profesija, kelianti iš ties didelius reikalavimus asmeninei ir profesinei kompetencijai, būtinas nuolatinis asmeninis ir profesinis tobulėjimas bei mokymasis. Todėl kiekvienas jaunas žmogus, svarstantis apie būsimą psichologo profesiją, galėtų savęs paklausti – Kodėl norėčiau rinktis šią specialybę? Kuo man svarbūs kiti žmonės? Kiek esu pasiryžęs dėti pastangų ir laiko, nuolatiniam tobulėjimui? Kiek esu pasiryžęs savęs „atiduoti“ kitiems? Kiek mano asmeninės vertybės atspindi pagarbą kitiems, atsakomybę, geradarystės siekimą?
– Kokias kompetencijas-įgūdžius studijų metu turėtų įgyti būsimas psichologas? O gal būtinas kažkoks specialus pasirengimas, renkantis šią studijų programą?
Psichologijos bakalauro studijų metu būsimieji psichologai įgyja daug pamatinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kurie būtini norint tęsti studijas jau specializuotoje psichologijos magistrantūroje ir tapti savarankiškai dirbančiu psichologu: žinios apie individualius, grupių bei organizacijų ypatumus ir skirtumus, mokėjimai atlikti psichologinį vertinimą, psichologinio konsultavimo pradmenys, įgūdžiai psichologijos žinias pritaikyti šviečiant visuomenę, gebėjimas vykdant įvairias profesines veiklas paisyti profesinės etikos, mokėjimai vykdyti psichologijos mokslo tyrimus. Žinoma, tai tikrai yra nebaigtinis įgyjamų kompetencijų skaičius, jų yra ženkliai daugiau, bet šios būtų vienos svarbiausių. Visos šios žinios ir mokėjimai yra tikrai specifiniai, sunku jų siekti savarankiškai, tačiau galima pastebėti, kad kai kurių mokėjimų tikrai lengviau įgyti asmenims, kurie nemažai laiko yra skyrę įvairioms savanorystėms, kuriose svarbi pagalba kitiems žmonėms, ar jau brandesniems, turintiems nemažą gyvenimišką patirtį asmenims. Tačiau reikalavimų specialiam pasirengimui studijoms tikrai nėra, visa, ko reikia, įgyjama psichologijos studijų metu.
– Nemažai universitetų Lietuvoje būsimiems studentams gali pasiūlyti psichologijos studijų programą. Kuo šios studijos ypatingos Jūsų universitete?
– VDU psichologijos programa atgimė kartu su Lietuvos nepriklausomybe. Ji vykdoma nuo 1991 m., o programos tradicijas ir turinį kūrė iškiliausi Lietuvos išeivijos psichologai, vėliau jį formavo nepriklausomi Lietuvos mokslininkai bei praktikai. Psichologijos bakalauro programa atitinka „EuroPsy“ (Europos psichologijos sertifikato) standartus ir yra gerai vertinama tarptautinių ekspertų. Paskutinį tarptautinį vertinimą 2017 metais vykdę užsienio ekspertai programą vertino puikiai, ypač programos turinį ir jo atitiktį keliamiems reikalavimas – programa, kaip ir visada, akredituota maksimaliam 6 metų laikotarpiui. Pabaigusieji programą gali tęsti studijas bet kurioje socialinių mokslų ar kitos srities magistrantūros programoje bei psichologijos krypties magistrantūros studijose ir tokiu būdu įgyti dominančią specializaciją bei tapti kvalifikuotais psichologais sveikatos, ugdymo, organizacijų ar kitose psichologijos srityse.
Programoje dirba itin aukštos kvalifikacijos dėstytojai, vykdantys mokslinius tyrimus, dirbantys praktikoje, tokiu būdu integruojantys naujausius mokslinius pasiekimus su profesine praktika ir suteikiantys galimybę studentams įgyti naujausias žinias bei praktinius mokėjimus ir juos pritaikyti, sprendžiant įvairius mokslinius, praktinius psichologijos klausimus.
Universitete veikia ir praktinė erdvė – psichologijos klinika, kurioje psichologai ne tik teikia nemokamas psichologines paslaugas universiteto studentams, bet ir siekia sudaryti sąlygas psichologijos programų studentams dalyvauti įvairiose veiklose, gilinančiose jų praktinius mokėjimus bei įgūdžius. Svarbu ir tai, kad studijų procese įgyjamas psichologijos žinias ir gebėjimus besimokantieji gali pritaikyti asmeniniame gyvenime, siekdami pokyčių bei geresnių santykių su aplinkiniais.
Ne paslaptis ir tai, kad VDU išsiskiria itin draugiška atmosfera – dėstytojai į studentus žiūri kaip į lygiaverčius partnerius, jaunuosius savo kolegas, kuria draugišką bendradarbiavimo atmosferą, kurioje jauni žmonės gali laisvai diskutuoti, dalintis savo idėjomis, nuomonėmis.
– Kiekvienas, pasirinkdamas savo profesiją, dažnai pagalvoja ir apie jos sėkmę darbo rinkoje. Kokios nusimato darbo perspektyvos, pabaigus psichologijos bakalauro studijas?
– Absolventas, baigęs psichologijos bakalaurą, gali dirbti psichologo asistentu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Savo kompetencijos ribose su patyrusio psichologo priežiūra psichologijos bakalauro absolventai gali atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Be to, tokių studijų baigimas suteikia galimybę dirbti įvairiose organizacijose bei komandose, kurių veiklų įgyvendinimui svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą.
– Kokie reikalavimai yra keliami aukštosioms mokykloms Lietuvoje, kurios rengia kvalifikuotus psichologus?
– Mūsų šalyje psichologijos specialybei yra keliami aukšti reikalavimai, kuriuos reglamentuoja ne tik Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašas, bet ir Europos psichologijos asociacijų federacijos apibrėžti „EuroPsy“ standartai. Todėl tam, kad studentas įgytų psichologo bakalauro kvalifikaciją ir turėtų teisę tęsti studijas psichologijos krypties magistrantūroje, programa išskirtinai turi būti skirta psichologijos studijoms. Programa turi atitikti ir keliamus reikalavimus materialiesiems ištekliams, tokiems kaip psichologijos laboratorijos ir pan. Labai gaila, kad vis dar atsiranda aukštųjų mokyklų, kurios reklamuoja savo psichologijos studijų programas, neatitinkančias šių reikalavimų, taip klaidindamos būsimus studentus, kurie nori įgyti kvalifikuoto psichologo specialybę. Vienas iš tokių pavyzdžių yra jungtinės studijų programos, kurių pavadinime atsiranda žodis Psichologija, kaip pavyzdžiui, „Sociologija ir Psichologija“. Tokios programos negali suteikti psichologijos kvalifikacinio laipsnio, o tai reiškia, kad tokią programą baigęs jaunuolis netenka galimybės studijas tęsti psichologijos magistrantūros programose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio universitetuose, ir įgyti psichologo profesijos.
– Kaip tarp daugybės pasirinkimo atpažinti netinkamai parengtą psichologijos studijų programą ir žinoti, kad tavo pasirinkimas yra geras?
– Visų pirma, studijų programa turi turėti aiškią studijų kryptį. Antra, siūlomą studijų programą turi sudaryti tikrai ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kiti studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys. Psichologijos programoje dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje.
Taip pat svarbu, kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota – tai yra vieša informacija, kurią galima sužinoti Studijų kokybės vertinimo centro tinklapyje ir jeigu taip nėra, tai reiškia, kad dėl esminių trūkumų, programos negalima vykdyti.
– Kokios grėsmės kiltų studentams, kurie vis dėlto nuspręstų studijuoti toje aukštojoje mokykloje, kurios psichologijos studijų programa neatitinka visų reikalavimų? Ar tai reiškia, kad jis negalėtų savęs vadinti psichologu?
– Kaip jau minėjau anksčiau, tokią studijų programą, kuri neatitinka visų reikalavimų, baigę studentai tikrai negalėtų įgyti psichologo bakalauro kvalifikacijos ir tęsti studijų psichologijos krypties magistrantūroje, kadangi neatitinka anksčiau išvardintų reikalavimų. Toks pasirinkimas apsunkintų šių specialistų kelią į aukštesnio mokslinio laipsnio siekimą būtent psichologijos srityje. Lietuvoje jau buvo atvejų, kuomet studentai teikė apeliacijas teismuose, kad baigę kitas programas, nesuteikiančias psichologijos bakalauro kvalifikacinio laipsnio, negali studijuoti psichologijos magistro ir įgyti psichologijos magistro kvalifikaciją pagal Lietuvos teisės aktus suteikiančią teisę dirbti psichologu. Tad norintieji ateityje dirbti psichologais, studijas turi rinktis itin atsakingai, t. y. stoti tik į tas bakalauro programas, kurios pilnai atitinka visus psichologijos studijų programoms keliamus reikalavimus ir suteikia psichologijos bakalauro laipsnį.
– Kokius svarbius pirmuosius žingsnius turėtų žengti būsimas studentas, kuris svarsto pasirinkti psichologo profesiją?
– Yra keli svarbūs aspektai, kas gali padėti teisingai pasirinkti tinkamą ir kokybišką studijų programą. Stojant į psichologiją būtinai reikia išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų. Taip pat svarbu, ar psichologijos studijų programą siūlanti aukštoji mokykla psichologų rengimui turi pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą (dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje, studijų programą vykdyti ne vienerius metus). Ir, galiausiai, ar pabaigus psichologijos bakalauro siūlomas studijas asmuo galės tęsti studijas psichologijos krypties magistrantūroje.