Orientuota ne į teorinių, bet praktinių žinių gilinimą
Po 15 metų pertraukos Lietuvoje pernai rugsėjį buvo atnaujintos bendrosios ugdymo programos. Kaip viešoje erdvėje teigia programos sudarytojai, atnaujinta programa labiau orientuota ne į teorinių, bet į praktinių mokinių kompetencijų ugdymą, taikant mokykloje įgytas žinias kasdieniame gyvenime.
Taip pat, pagal naująją programą mokytojai savo nuožiūra gali rinktis 30 proc. mokomo dalyko turinio, patys atsižvelgdami į mokinių poreikius ir šiuolaikines aktualijas.
Klaipėdos licėjaus ugdymo ekspertai teigia, kad ši programa ilguoju laikotarpiu tikrai turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų gerinant mokinių praktines ir akademines kompetencijas įvairiose disciplinose.
Visgi, pasak pedagogų, pereinamasis laikotarpis kelia itin daug iššūkių ir verčia imtis nestandartinių sprendimų siekiant ne tik užpildyti dėl programų pokyčių susidarančias ugdymo spragas, bet ir išrasti naujus mokymo modelius, kuriuos vėliau tenka įgyvendinti net ir be vadovėlių.
Nuo popierinio prie elektroninio vadovėlio
Klaipėdos licėjaus vadovės dr. Reginos Kontautienės teigimu, licėjaus administracija, kaip ir daugelis kitų mokyklų Lietuvoje, rugsėjo pradžioje susidūrė su popierinių vadovėlių trūkumu, nes jų rengimo, spausdinimo ir pateikimo ugdymo įstaigoms procesas gerokai vėlavo.
Pasak licėjaus direktorės, mokslo metų pradžioje mokykla nusprendė mokiniams nupirkti prieigas prie sistemos, kurioje galima rasti ne tik ankstesnių metų, bet ir jau atnaujintos mokymo programos tam tikrų disciplinų vadovėlius. Dr. R. Kontautienės teigimu, per pusmetį mokiniai įprato naudotis šia sistema ir sėkmingai ja naudojasi šiandien.
„Nors dar ne visiems mums Lietuvoje įprasta, bet pamažu prie elektroninių vadovėlių kažkada pereis visos Lietuvos mokyklos. Suprantama, būti vieniems pirmųjų šalyje yra neįprasta, galbūt nepatogu. Tačiau pasaulyje švietimo ir ugdymo srityje pirmaujančioje Suomijoje naudojami tik elektroniniai vadovėliai.
Visgi pagarba knygai mūsų mokykloje niekur nedingo, keičiasi tik forma, o ne pats knygos turinys. Knygų skaitymas, pagarba knygoms lieka Klaipėdos licėjaus prioritetu“, – mintimis dalijasi dr. R. Kontautienė.
Pakeitimams ruošėsi iš anksto
Klaipėdos licėjaus matematikos mokytojos ir naujojo 9 klasių matematikos vadovėlio bendraautorės Jūratės Gedminienės teigimu, atnaujinta ugdymo programa tikrai įnešė sumaišties tiek į pedagogų darbo, tiek ir į mokinių mokymosi procesus.
„Kiekvienas naujas etapas įneša kažkokio nestabilumo. Mano nuomone, didžiausias iššūkis mokiniams ir mokytojams kyla dėl to, kad tam tikrų temų pagal naują programą yra pradedama mokyti ir mokytis anksčiau. Pavyzdžiui, jei tam tikras geometrijos temas anksčiau mokiniai mokėsi 11 klasėje, pagal naują programą dabar jau jų mokomasi bus 10 arba net 9 klasėse. Todėl automatiškai kyla tam tikros mokymosi spragos, kurias reikia užpildyti“, – teigia J.Gedminienė.
Pasak pedagogės, Klaipėdos licėjuje jau gerokai anksčiau buvo imtasi priemonių siekiant sumažinti dėl atsinaujinusios ugdymo programos galinčias atsirasti ugdymo spragas.
„Dar praėjusiais metais su tam tikrų klasių mokiniais pradėjome žengti šiek tiek į priekį ir paliesti tas temas, kurios jiems pagal atnaujintą programą bus reikalingos mokantis vyresnėse klasėse. Licėjus tikrai padarė nemažai veiksmų, kurie padeda sklandžiau pereiti prie naujos ugdymo programos. Mokiniai šiandien gali naudotis tiek ir popieriniais, tiek ir elektroniniais naujos programos matematikos vadovėliais, taip pat buvo padidintas ir pamokų skaičius, kuris leido geriau pasiruošti programos atnaujinimui bei šiandien leidžia greičiau užpildyti mokymosi spragas, atsiradusias dėl programų skirtumų“, – teigia J.Gedminienė.
Ugdymo ekspertės nuomone, šis pereinamasis laikotarpis turėtų užtrukti porą metų, o ateityje naujoji programa turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų gerinant mokinių mokymosi ir asmenines kompetencijas.
„Naujoji programa yra labiau orientuota į praktinį įgytų žinių pritaikymą. Pavyzdžiui, jei anksčiau mokiniai tiesiog buvo mokomi apskaičiuoti kampo sinusą, tai pagal naujos programos užduotį, jie turės pagal tą pačią formulę apskaičiuoti lėktuvo pakilimo kampą, t. y. mokiniai mokomi spręsti praktinio turinio problemas. Naujoje programoje siekiama ugdyti ne tik pažintines matematikos kompetencijas, bet ir tuo pačiu skaitmenines, kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijas, taip pat lavinti kritinį mąstymą, mokyti argumentuoti, matematiškai samprotauti, įrodyti teiginius“, – pastebėjimais dalijasi matematikos mokytoja J.Gedminienė.
Tenka išrasti naujus ugdymo sprendimus
Pasak Klaipėdos licėjaus lietuvių kalbos ugdymo ekspertės Ramunės Galdikienės, atnaujinta ugdymo programa šiandien tiek iš mokinių, tiek iš pedagogų reikalauja daug išradingumo ir kompetencijos įsisavinant bei ruošiant mokymo medžiagą.
„Licėjuje turime galimybę naudotis tiek popierine, tiek ir elektronine naujo lietuvių kalbos vadovėlio versija. Bėda tik ta, kad atnaujintos programos vadovėlis yra labiau enciklopedinio pobūdžio ir jame nėra daug metodinės medžiagos, kaip mokymo informaciją pateikti ir iš jos mokytis. Todėl mokytojams reikia pasitelkti visą savo kompetenciją ir vaizduotę, kad mokiniams tinkamai ir įdomiai pateiktų atnaujintą programą“, – teigia R. Galdikienė.
Pedagogės teigimu, sudėtingiausia situacija yra su 11 klasių mokiniais, kurių jau už poros mėnesių laukia tarpinis žinių patikrinimas. Šis patikrinimas bus reikšmingas ir galutiniams brandos egzaminų rezultatams, nes jo balai sudarys ir dalį brandos egzaminų galutinio vertinimo.
„Pavyzdžiui, naujoje programoje vėl didelis dėmesys skiriamas literatūros kūrinių interpretacijoms. Todėl šiandien vyresnių klasių mokiniams reikia gan sparčiu tempu mokytis apie tokių rašinių struktūrą, rašymo stiliaus niuansus, literatūrinio teksto vertinimo taisykles.
Taip pat šiemet tarpinio patikrinimo metu vienuoliktokų laukia publicistinio teksto suvokimo egzaminas, kuris vyks žodžiu. Per itin robotą laiką mokinys turės įsigilinti į tekstą ir per penkias minutes žodžiu pateikti savo teksto vertinimą. Tai nėra itin lengva užduotis mokiniui, kuris mokėsi pagal seną ugdymo programą“, – pastebėjimais dalijasi R. Galdikienė.
Pasak R. Galdikienės, Klaipėdos licėjuje lietuvių kalbos pamokos jau gerokai anksčiau nei buvo pristatyta naujoji mokymo programa vykdavo pasitelkiant ir šiuolaikinius publicistinius tekstus, įvairias aktualijas ar net populiarius internetinius vaizdelius.
„Ir dabar nemažai laiko skiriu atrinkti mokiniams įvairius publicistinius tekstus iš žiniasklaidos priemonių, kuriuos mes galėtumėme nagrinėti lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Per jų perspektyvą mes nagrinėjame grožinę pasaulio ir lietuvių klasikinę literatūrą, juos interpretuojame per šiuolaikinių aktualijų prizmę, mokomės apie skirtingus rašymo stilius. Tai padeda ne tik geriau pasiruošti egzaminams, bet ir ugdo kritinį mąstymą, pilietiškumą ir plečia pasaulio suvokimą“, – teigia R. Galdikienė.
Adaptuotis padeda tarptautinė ugdymo programa
Tikriausiai didžiausią iššūkį įsidiegiant naujos ugdymo programos gaires šiandien patiria gamtos mokslų pedagogai. Pasak Klaipėdos licėjaus chemijos mokytojos Sandros Stimburienės, kol kas tam tikrų klasių atnaujintų chemijos vadovėlių nei sistemoje, nei popieriniu variantu apskritai nėra išleista. Biologijos vadovėlių neturi 11 klasės mokiniai.
Visgi, pasak specialistės, Klaipėdos licėjaus pedagogus šioje vietoje gelbsti unikali patirtis dirbant su tarptautinio bakalaureato programa.
„Klaipėdos licėjuje pagal tarptautinio bakalaureato programą tenka mokyti jau ne vienerius metus. Iš įvairių pateiktų pavienių užduočių ir pedagogams skirtų seminarų teko pastebėti, kad bent jau atnaujinta chemijos mokslų programa turi nemažai sąsajų su tarptautinio bakalaureato programa. Todėl patirtis dirbant su tarptautine programa šiandien labai praverčia ir prisitaikant prie naujos nacionalinės ugdymo programos gairių“, – teigia S. Stimburienė.
Paklausta, kaip vaikams licėjuje sekasi mokytis chemijos pagal naująją programą, kai praktiškai dar nėra pateikta jokios oficialios mokomosios medžiagos, S. Stimburienė teigė, kad šioje vietoje vėl padeda modernios technologijos ir ilgametė mokymo patirtis.
„Pamokoms rengiu ir jų metu naudoju daug ir informatyvių skaidrių. Vėliau praeitų pamokų medžiagą talpinu nuotolinio mokymo sistemoje. Taip ji tampa patogiai prieinama visiems mokiniams ir jiems nereikia mokytis tik iš pamokų konspektų“, – teigia S. Stimburienė.
