Pirmadienį Seime su ministerijos atstovais susitikęs R.Karbauskis aptarė mažesnių mokyklų finansavimo, prieinamumo klausimus.
„Labai svarbu, kad mūsų vaikai gautų deramą išsilavinimą, ir kad jie būtų galimai arčiau savo bendruomenės, savo tėvų. Mūsų siekis – optimizuoti sistemą taip, kad ji būtų kokybiška“, – kalbėjo politikas.
Tiesa, jo nuomone, didesnės iniciatyvos siekiant uždarinėti mokyklas regionuose nereikėtų.
„Tas tinklas, kuris dabar yra, jis pakankamai optimalus, dėl to, kad užsidaro mokyklos, kada tėvai ir pati bendruomenė, savivaldybė priima sprendimą, kad ta mokykla negali tenkinti tos bendruomenės. Mes neturėtumėm daryti žingsnių, kad mokyklos užsidarinėtų dėl to, kad valstybė priima kažkokį sprendimą dėl finansavimo sistemos pakeitimų“, – nurodė R.Karbauskis.
Neliks vietos emigrantų vaikams?
„Kada bendruomenė ir savivaldybė mato beprasmę mokyklos veiklą, kada [...] toje vietoje vaikių skaičius yra labai menkas, tėvai patys priima tą sprendimą.
Mes šiandien turim jaunų tėvų kartą, kuri pakankamai išsilavinusi ir puikiai supranta, ko reikia vaikams. Tai yra, jeigu tėvai mano, kad tos mokyklos mokytojai toje mokykloje gali suteikti deramą išsilavinimą, tokiu atveju jie vaikų iš tos mokyklos nepasiima. Jeigu mano kitaip, jie juos pasiima ir mokykla nustoja veikti“, – dėstė Seimo narys ir pridūrė, kad Lietuvoje mokyklų mažėja dėl demografinės situacijos.
R.Karbauskis darė prielaidą, kad mokyklų tinklą optimizavus pagal dabartinį mokinių skaičių, švietimo įstaigose neliktų vietos į Lietuvą sugrįžusiems emigrantų vaikams.
Politikas siūlė mokyklų optimizavimo klausimą palikti spręsti ne nacionalinei valdžiai, o savivaldai ir vietos bendruomenėms: „Mes finansavimo dėl to tikrai didinti neturime. Mes turim tiesiog leisti spręsti mokyklai pačiai. Yra pavyzdžių, kada sujungia fizinio lavinimo pamokas mažoje mokykloje 4-okams, 5-okams. Tokiu būdu [lėšos] susitaupo, galima spręsti kitus klausimus, finansų trūkumą.“
R.Karbauskis tikino, kad „jungimas klasių savaime nėra problema ten, kur jungimas netrukdo išlaikyti kokybę“, o kelioms klasėms bendrai mokytis lietuvių kalbos ar matematikos esą „nebūtina“ ir „jų geriau nejungti“.
Siūlys nacionalinį susitarimą
Seimo narys tikino, kad rudens sesijos pradžioje partija siūlys pasirašyti nacionalinį susitarimą švietimo klausimais.
„Keletą pagrindinių dalykų užfiksuoti. Tų, kurie keičiantis valdžioms, nesikeistų“, – teigė jis ir konkrečiai neapibrėžė, kas susitarime bus numatyta dėl mažų mokyklų regionuose likimo.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas antrino R.Karbauskiui teigdamas, kad mokyklų tinklo klausimą turėtų spręsti savivaldybės. Esą susitikimo metu diskutuota, kokią dalį finansinės naštos už „netskaitlingas klases“ turėtų prisiimti valstybė, kokią savivaldybės.
„Mūsų toks siekis būtų, ir Seimo nariai tam pritaria, kad šiek tiek atsakomybės dėl mokyklų tinklo būtų skirta savivaldybėms. Žinom, kad Europos Komisija metų metais priekaištauja Lietuvai dėl pernelyg išplėtoto mokyklų tinklo Lietuvoje. [Yra] siekis, kad finansiškai [...] prie neskaitlingų klasių prisidėtų pačios savivaldybės“, – aiškino V.Razumas.
Jis pateikė pavyzdį – viena savivaldybė, kurios V.Razumas neįvardijo, nedidelę mokyklą remia 20 tūkst. eurų.
Per metus – 20–30 mokyklų mažiau
Viceministras tikino, kad ministerija nesieks išsaugoti mokyklų tinklo tokio, koks jis yra dabar, tačiau nepaminėjo, kokių priemonių, be finansavimo, šiuo klausimu imsis.
„Tas tinklas kiekvienais metais traukiasi, vadinkim, nerentabilios mokyklos užsidarinėja. Kiekvienais metais vidutiniškai po 20–30 mokyklų sumažėja skaičius Lietuvoje“, – pažymėjo jis ir pateikė Estijos pavyzdį.
„Estijos atvejis buvo, kad perėmė visas mokyklas į savo rankas valstybė ir valstybės politiniais sprendimais buvo tinklas optimizuotas. Pas mus kol kas tokio sprendimo nėra ir jis nėra planuojamas“, – paaiškino V.Razumas.
Viceministras tikino, kad sujungtose klasėse mokoma ne tik dailės ar kūno kultūros, bet ir istorijos ar lietuvių kalbos, o nacionalinis susitarimas esą būtų naudingas.
Neplanuoja trumpinti mokslo metų
Susitikimo metu ministerijos atstovai bei R.Karbauskis aptarė ir mokslo metų ilginimo klausimą. Šįmet mokslo metai, lyginant su 2016–2017 metais, pradinukams bei 6–11 klasių mokiniams pailgėjo trimis savaitėmis, 5-okams – penkiomis.
V.Razumas patikino, kad mokymosi valandų skaičius kitąmet mažinamas nebus.
„Pagal valandų skaičių mes atsiliekam nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių“, – pabrėžė jis, bet pažymėjo, kad pamokas mokyklos gali išdėstyti pasirinktinai.
„Tai yra bendruomenių reikalas. Nėra ministerija nustačiusi jokiu teisės aktu, kokią tai dieną turi baigtis mokslo metai. Viskas atsiremia į tai, kad ugdymo planas būtų įgyvendintas, o kaip jis yra įgyvendinamas, pačių mokyklų, tėvų, mokinių [...] rankose“, – aiškino viceministras.
R.Karbauskis teigė, kad tėvai nėra tinkamai informuoti apie mokslo metų ilginimą – esą pačios mokyklos gali nuspręsti, pavyzdžiui, trumpinti žiemos ar pavasario atostogas, tokiu atveju ir vasarą, jeigu baiminamasi karščių, tektų mokytis trumpiau.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslo metų ilginimas: vis tiek teks mokytis vasarą
Tvarkyti mokyklų tinklą žadėjo ministras
Tvarkyti Lietuvos mokyklų tinklą tik tapęs švietimo, mokslo ir sporto ministru žadėjo Algirdas Monkevičius. 15min jis teigė, kad švietimo kokybės kontrastai miestuose ir regionuose turi mažėti.
„Kiekviena artimiausia mokykla, kurioje vaikas yra, nesvarbu, ar jis pavežėjamas į mokyklą, bet mokykla, kurią jis lanko, Lietuvoje turi būti jam geriausia, ir kiek įmanoma jos (mokyklos – 15min) turi būti vienodos. Tai yra idealas. Aišku, jo 100 proc. nepasieksim, bet kontrastai šiandieną per dideli. Jeigu sutvarkytume protingai tinklą susitarę, priartėtume prie to, kad kontrastai ženkliai sumažėtų“, – kalbėjo jis.
Šių metų kovą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje besilankiusi Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė pažymėjo, kad ministerija mokyklų tinklo pertvarkos nesiėmė į ugdymo kokybę orientuoti taip, kad gerėtų Lietuvos mokinių pasiekimai.
„Tinklas orientuojamas į kokybę tada, kai mažėja jungtinių 5–8 klasių“, – aiškino ji ir pridūrė, kad Valstybės kontrolės audito, vykdyto 2017 metais, metu tokių klasių skaičius šalyje augo.
Šių metų kovo duomenimis, 1086 Lietuvos mokyklose veikė 381 jungtinė klasė. Kiek tokių veiks nuo rugsėjo, kol kas neaišku.
