Be to, antradienį pristatyta pirmą kartą atlikta 1000-čio skirtingų Lietuvos darbdavių apklausa: kokių jaunuolių gyvenimo aprašymų vadovai sulaukia daugiausiai, bet į darbą nekviečia, ir kokių studijų programų absolventų įmonėms ir įstaigoms ypač stinga? Kokie specialistai graibstomi vos tik spėję užbaigti studijas?
Dalykinis gimnazijų reitingas (sudarytas remiantis moksleivių 2015 m. laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkiu) turėtų padėti moksleiviams bei jų tėvams pasirinkti mokyklą ir parodyti, kuriose mokslų srityse atskiros mokyklos yra stiprios.
Ir stebina, ir džiugina, kad regionuose yra mokytojų šviesuliukų, kurie daro stebuklus.
Žurnalas „Reitingai“ atskleidžia, kad stiprių gimnazijų yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, rajonų centruose ir netgi visiškuose kaimuose, kur gimnazijos lygį nulemia vienas ar du stiprūs mokytojai.
„Įsivaizduokite, kad kaimo mokykloje dirba stiprus fizikos ar IT mokytojas. Jis vienas taip kilsteli tą klasę, tuos mokinius taip, kad jie geba įstoti ten, kur svajoja“, – pažymėjo G.Sarafinas.
Žurnale išskirtos 50 gimnazijų, kurios auklėtinius geriausiai parengia lietuvių kalbos, užsienio kalbų, istorijos, geografijos, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos dalykuose.
„Ir stebina, ir džiugina, kad regionuose yra mokytojų šviesuliukų, kurie daro stebuklus. Norėčiau išskirti Alytaus Šv. Benedikto gimnaziją, Marijampolės Marijonų gimnaziją, Ukmergės rajono Taujėnų gimnaziją. Pastarosios direktorius sakė, kad 2015 metais gimnaziją baigė 12-ka gimnazistų, iš kurių net 3 valstybinius brandos egzaminus išlaikė šimtukais“, – atkreipė dėmesį žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Gimnazijų reitinguose stebina užsienio kalbų dalykai: „Vokiečių kalba tiesiog pribloškia. Nepaisant to, kad kai kuriose gimnazijose vokiečių ar prancūzų kalba yra pirmoji, abiturientai nesirenka laikyti šių kalbų egzamino. Vadinasi, kitos kalbos baigia nunykti, o dominuoja anglų kalbos egzaminas.“
Tuo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas profesorius dr. Pranas Žiliukas pastebėjo, kad kontrastai kasmet stebina ir nė kiek nemažėja.
„Daugiau nei trečdalis bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų, stodami į aukštąsias mokyklas, turėjo mažesnį konkursinį balą nei reikia pačiai prasčiausiai valstybės finansuojamai vietai universitete gauti. Vadinasi, tos mokyklos nesugeba parengti savo moksleivių įstoti į universitetus – vaizdas liūdnas“, – apgailestavo P.Žiliukas.
Anot jo, tėvai patys bando spręsti šią problemą, vaikus vežiodami į mokyklas kitame miesto gale. Tai daroma siekiant vaikams kuo geresnio išsilavinimo.
Gimnazijų, geriausiai išmokančių atskirų disciplinų, 5-ukai:
Lietuvių kalbos:
1. Vilniaus licėjus
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
Anglų kalbos:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus Š.Aleichemo ORT gimnazija
Vokiečių kalbos:
1-5 Alytaus šv. Benedikto gimnazija
1-5 Biržų „Atžalyno“ vid. M-kla
1-5 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
1-5 Šiaulių S.Daukanto gimnazija
1-5 Vilniaus licėjus
Rusų kalbos:
1. Širvintų raj. Musninkų A.Petrulio gimnazija
2. Kėdainių šviesioji gimnazija
3. Vilkaviškio raj. Kybartų K.Donelaičio gimnazija
4. Vilniaus karaliaus Mindaugo m-kla
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Istorijos:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Vilniaus privati gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Eitminiškių vidurinė mokykla
Matematikos:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Ukmergės raj. Taujėnų gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Klaipėdos licėjus
Informacinių technologijų:
1. Akmenės raj. Ventos gimnazija
2. Šilutės raj. Vainuto gimnazija
3. Kauno Rokų gimnazija
4. Ukmergės raj. Taujėnų gimnazija
5. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
Biologijos:
1. Neringos vid. m-kla
2. Vilniaus licėjus
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
Chemijos:
1. Šalčininkų raj. Jašiūnų M.Balinskio gimnazija
2. Klaipėdos licėjus
3. Vilniaus Fabijoniškių vid. m-kla
4-5 Šalčininkų Eišiškių gimnazija
4-5 Vilniaus raj. Maišiagalos LDK Algirdo gimnazija
Fizikos:
1. Vilniaus Š.Aleichemo ORT gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Marijampolės marijonų gimnazija
4. Kauno technologijos universiteto gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografijos:
1. Vilniaus licėjus
2. Lazdijų raj. Veisiejų gimnazija
3-5 Klaipėdos licėjus
3-5 Šilutės raj. Vainuto gimnazija
3-5 Vilniaus jėzuitų gimnazija
Kokios aukštosios mokyklos gavo daugiausia pirmų vietų studijų krypčių reitinge?
Profesinio bakalauro studijų krypčių vertinimas:
Vilniaus kolegija: iš vertintų 18 studijų krypčių pirmauja 15-oje krypčių. Tai šios kryptys, kuriose ši kolegija užima pirmą vietą: medicinos technologijos, reabilitacija, slauga, ekonomika, finansai, rinkodara, vadyba, verslas, apskaita, elektronikos ir elektros inžinerija, informatika, pedagogika, maisto technologijos, muzika, teatras ir kinas.
Kauno kolegija: iš vertintų 22 krypčių pirmauja 11-oje krypčių: medicina ir sveikata, burnos priežiūra, teisė, socialinis darbas, bendroji inžinerija, medžiagų technologijos, informatikos inžinerija, vertimas, žemės ūkio mokslai, maisto studijos, dailė.
-
Reitingai: kurios aukštosios mokyklos rengia algai, kurios – pašalpai?
-
Pirmą kartą viešinamos geriausios pradinės ir pagrindinės šalies mokyklos
-
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas: „Lietuvoje tik 5 normalūs universitetai iš 20“
-
Universitetai apie regioninį QS reitingą: rezultatais džiaugiasi, bet tikslas – ne tas
Kauno technikos kolegija: iš vertintų 3 krypčių pirmauja 2-ose kryptyse: mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija.
Vilniaus dizaino kolegija: iš vertintų 2 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: dizainas.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla: iš vertintų 3 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: jūrų inžinerija ir jūrų technologijos.
Klaipėdos valstybinė kolegija: iš vertintų 17 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: statybos inžinerija ir statybų technologijos.
Socialinių mokslų kolegija: iš vertintų 11 krypčių pirmauja 3-iose kryptyse: komunikacija, viešieji ryšiai, programų sistemos.
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla: iš vertintų 10 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: verslas ir vadyba.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija: iš vertintų 10 krypčių pirmauja 2-iose kryptyse: fotografija ir medijos, energijos inžinerija.
Vilniaus kooperacijos kolegija: iš vertintų 6 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: anglų filologija.
Vilniaus verslo kolegija: iš vertintų 2 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: turizmas ir poilsis.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija: iš vertintų 3 krypčių 1-oje kryptyje kryptyse: miškininkystė.
Dalykinio kolegijų reitingo sudarymo kriterijai: darbdavių nuomonė apie konkrečių specialistų parengimą – (40 proc.) viso vertinimo svorio; visų 2015 m. priimtų konkrečios studijų krypties pirmakursių vidutinis balas – (20 proc.); geriausiųjų abiturientų, tapusių 2015 m. studentais nuošimtis – (20 proc.); su kokiu žemiausiu balu 2015 m. Buvo priimti pirmakursiai – (20 proc.).
Dalykinis universitetų bakalauro studijų krypčių reitingas buvo sudarytas, vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kaip ir kolegijų bakalaurų dalykinis reitingas.
„Atrodė, kad dugnas pasiektas ir nėra kur kristi. Tačiau pernai mažiausias stojimo balas buvo 0,45, o šiemet – 0,34 iš dešimties. Matome, kad yra apskrito nulio savininkų, įstojusių į universitetus. Tai, mūsų įsivaizdavimu, yra drama“, – kalbėjo žurnalo reitingai vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Darbdaviai turi suvokti, kad aukštųjų mokyklų diplomai skirsis, jie jau dabar skiriasi, jau dabar kai kurių aukštųjų mokyklų absolventų gyvenimo aprašymai net neskaitomi.
Jis pažymėjo, kad aukštosiose mokyklose šiuo metu prasideda tam tikra kristalizacija ir pagal orientaciją, ir pagal profilį. Į vienas aukštąsias mokyklas stoja labai motyvuoti, atsakingi, gabūs ir talentingi jaunuoliai, o į kitas – bet kas, kas užeina pro duris.
„Darbdaviai turi suvokti, kad aukštųjų mokyklų diplomai skirsis, jie jau dabar skiriasi, jau dabar kai kurių aukštųjų mokyklų absolventų gyvenimo aprašymai net neskaitomi“, – sakė G.Sarafinas.
Tiesa, anot jo, nėra aukštųjų mokyklų, kurios visose studijų programose ir kryptyse būtų aukščiausios prabos – visur pasitaiko silpnybių. Lygiai taip pat nėra nė kolegijos, nė universiteto, kuris visur būtų silpnas.
„Kiekvienas turi bent vieną ar dvi aukšto lygio studijų programas. Pavyzdžiui, ekonomika stipriausia ISM universitete, matematika, fizika, chemija – čia lygių neturi Vilniaus universitetas, informatika, inžinerija ir programų sistemos – Kauno technologijos universitetas, statyba, architektūra – VGTU, laivininkystė – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, dizainas – Vilniaus kolegija. Tai svarbu žinoti, nes jaunas žmogus paprastai nestoja į pastatą, į universitetą ar kolegiją, o stoja į konkrečią studijų programą“, – svarstė G.Sarafinas.
Kokie universitetai gavo daugiausia pirmų vietų dalykiniame bakalaurų rengimo reitinge?
Bakalauro studijų krypčių vertinimas:
ISM universitetas iš vertintų 4-ių krypčių pirmas yra visose 4-iose kryptyse: ekonomika, finansai, vadyba, verslas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas iš viso buvo vertintos 9-iose kryptyse, iš jų pirmoje pozicijoje arba dalijasi pirma vieta su kitomis aukštosiomis mokyklomis 7-iose kryptyse: visuomenės sveikata, reabilitacija, slauga, burnos priežiūra, socialinis darbas, žemės ūkio mokslai, maisto studijos.
Vilniaus universitete iš viso buvo vertinta 31-a studijų kryptis. VU yra pirmoje vietoje (arba dalijasi pirma vieta su kitu tiek pat balų surinkusiu universitetu) 26-iose kryptyse: genetika, visuomenės sveikata, biologija, chemija, fizika, matematika, statistika, sociologija, molekulinė: biologija, biofizika ir biochemija, komunikacija, žurnalistika, politikos mokslai, psichologija, vertimas, istorija, filosofija, gamtinė geografija, pedagogika lietuvių filologija, anglų filologija, informatika, programų sistemos, elektronikos ir elektros inžinerija, vadyba, verslas ir vadyba, teisė*(tiesa, VU teikia tik teisės magistro laipsnį).
Kauno technologijos universitetas buvo vertintas 35-iose kryptyse, o pirmas yra (arba dalijasi pirma vieta su kt. universitetais): 14-oje pozicijų. Tai: viešasis administravimas, žmonių išteklių vadyba, paveldo studijos, maisto technologijos, medžiagų technologijos, informatikos inžinerija, bendroji inžinerija, energijos inžinerija, gamybos inžinerija, mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, rinkodara, apskaita.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas iš viso buvo vertintas 20-yje krypčių, o pirmas VGTU yra 5-iose kryptyse: biotechnologijos, architektūra, statybos inžinerija ir statybų technologijos, aeronautikos inžinerija, mechanikos inžinerija
Vytauto Didžiojo universitetas iš vertintų 28 krypčių pirmauja 3-ose kryptyse: teisė, aplinkotyra, teologija ir religijos studijos.
Vilniaus dailės akademija iš vertintų 6-ių krypčių pirmauja 4-iose kryptyse: dailė, menotyra, fotografija ir medijos, dizainas.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija iš vertintų 3-jų krypčių pirmauja 2-ose: muzika, teatras ir kinas.
Aleksandro Stulginskio universitetas iš vertintų 13-os krypčių pirmauja vienoje, tai: miškininkystė.
Klaipėdos universitetas iš viso buvo vertintas 32-ose kryptyse, o pirmas yra vienoje pozicijoje: turizmas ir poilsis; o dar trijose pozicijose užima aukštas vietas, tiesa, šiuo atveju, jis nebuvo lyginamas su kitais universitetais, nes jis vienintelis rengia kai kurių krypčių specialistus.
Žemo konkursinio balo priežastis – kad nėra jaunimo, iš bendrojo lavinimo mokyklų ateinančios žaliavos, o aukštųjų mokyklų sektorius – galingas.
Lietuvos kolegijų direktorių asociacijos prezidentas profesorius dr. Viktoras Senčila kalbėjo, kad aukštojo mokslo problemos yra kompleksinės.
„Žemo konkursinio balo priežastis – kad nėra jaunimo, iš bendrojo lavinimo mokyklų ateinančios žaliavos, o aukštosios mokyklos ir jų sektorius – galingas. Turime 14 valstybinių universitetų ir 13 kolegijų. Kita bėda – aukštųjų mokyklų geografija. Tik du valstybiniai universitetai yra regionuose, o 12 – Kaune ir Vilniuje. O iš kolegijų – net 8 regioninės. Jų gyvenimas priklauso nuo regionų sėkmės“, – svarstė V.Senčila.
Šiuo metu iki 34 metų amžiaus grupėje Lietuva turi 48 proc. žmonių su aukštuoju išsilavinimu.
ES siekis – 2020 metais turėti 40 proc. „Todėl Lietuva tikrai gali atsisakyti dalies silpnų studentų“, – įsitikinęs P.Žiliukas.
Jaunuolių svajonės prasilenkia su darbdavių lūkesčiais
Žurnalas „Reitingai“ pristato tūkstančio skirtingų darbdavių, kurių įmonėse dirba 180 tūkst. darbuotojų, apklausą. Pažymima, kad šiuo metu net ketvirtadalis – net 35 tūkst. – visų Lietuvos studentų studijuoja vos dvi specialybes – teisę ir vadybą.
„O darbdaviai sako: „Mums jų nereikia.“ Tokiu būdu prasilenkia darbdavių lūkesčiai ir jaunuolių svajonės. Jie visiškai skirtingai suvokia darbo rinką. Todėl baigę studijas neranda darbo, gauna minimalią algą. Pavyzdžiui, vienoje kooperatyvo parduotuvėje pardavėjais dirba trys teisininkai“, – pasakojo G.Sarafinas.
Darbdaviai sako: „Mums jų nereikia.“ Tokiu būdu prasilenkia darbdavių lūkesčiai ir jaunuolių svajonės. Jie visiškai skirtingai suvokia darbo rinką.
Kitaip tariant, Lietuvos darbo rinka visiškai išsikreipusi: turime apie 70 neregėtai jaunuolių pervertintų profesijų ir mažiausiai antra tiek – stipriai nurašytų.
„Iš darbininkiškų profesijų darbdaviams labiausiai stinga suvirintojų, tekintojų, šaltkalvių, frezuotojų, santechnikų, elektrikų, stalių, staklių operatorių, automechanikų, ekskavatorininkų“, – vardijo G.Sarafinas.
Visų sektorių įmonėms, pradedant ledų gamyklomis ir baigiant bankais ar valstybinėmis institucijomis, labai stinga IT specialistų ir kompiuterinių sistemų derintojų.
