Kreipimesi mokslininkai reikalauja:
- Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų pagrindu įkurti Fakultete bent vieną struktūrinį padalinį, kuris rūpintųsi tik lituanistikos puoselėjimu ir lituanistų rengimu;
- tokio padalinio pavadinime išsaugoti nuorodą į lietuvių kalbą ir literatūrą (arba lituanistiką);
- nacionalinę svarbą turinčios lituanistikos studijas ir mokslą laikyti strategine VU veiklos kryptimi;
- išplėsti lituanistikos studijų apimtį;
- grąžinti lituanistines magistrantūros studijas.
Mokslininkai baiminasi „praplautų“ studijų programų
VU Filologijos fakultete šiuo metu vyksta pertvarka. Ji, anot kreipimosi autorių, „kilo ne iš fakulteto vidaus poreikių, o buvo primesta naujosios Vilniaus universiteto administracijos, siekiant labiau suvadybinti ir sukomercinti kalbų mokymą, ignoruojant šios srities fundamentinių studijų reikmes“.
Pertvarkant fakultetą, jame įkurti penki institutai: Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų, Taikomosios kalbotyros ir Užsienio kalbų.
Pertvarka Vilniaus universitete sąmoningai susilpnino lituanistų ir lituanistikos (bei baltistikos) svorį.
„Lietuvių literatūros katedros darbuotojai pateko į bendrą Literatūros ir kultūros tyrimų instituto katilą [...]. Užuot įsteigus (jeigu jau būtina) Lituanistikos (arba Lietuvių kalbos ir literatūros) institutą, lituanistų jėgos buvo išskirstytos po kitus institutus, kuriuose tapo mažumomis, negalinčiomis lemti katedrų veiklos. Pertvarka Vilniaus universitete sąmoningai susilpnino lituanistų ir lituanistikos (bei baltistikos) svorį, o iškėlė bendrąją kalbotyrą, kalbų tipologiją ir bendrąsias kultūros studijas“, – teigia mokslininkai.
„Kyla realus pavojus, kad laikui bėgant, studentai gali būti priimami ne į Lietuvių filologijos, o tarkim, į Taikomosios kalbotyros arba Literatūros ir kultūros tyrimų studijas. Atitinkamai būtų pakoreguotos ir jų studijų programos, „išplaunant“ iš jų lituanistinį turinį, – baiminasi kreipimosi autoriai. – Šiuo keliu jau einama. Jau kuris laikas Vilniaus universitete yra tik bakalauro pakopos lituanistikos studijos.“
Reikalauja lituanistiką minėti padalinio pavadinime
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad „itin sutrumpinti ir lituanistiniai Lietuvių filologijos programos dalykai“, „pertvarkant Fakulteto struktūrą, institutų pavadinimuose neliko žodžio „lietuvių“.
Lituanistikos paminėjimas pavadinime – labai svarbi politinė nuoroda į jos statusą dabartinėje Lietuvos valstybėje.
„Lituanistikos paminėjimas pavadinime – labai svarbi politinė nuoroda į jos statusą dabartinėje Lietuvos valstybėje“, – mano kreipimosi autoriai. Jie taip pat renka parašus peticijai internete.
Kreipimąsi pasirašė 400 mokslininkų. Tarp jų – akad. Zigmas Zinkevičius, prof. dr. Aldona Paulauskienė, prof. dr. Vitas Labutis, prof. dr. Arnoldas Piročkinas, doc. dr. Aldonas Pupkis, prof. dr. Jūratė Laučiūtė, prof. dr. Jonas Palionis, prof. dr. Laima Kalėdienė, prof. dr. Daiva Vyčinienė, dr. Artūras Judžentis, akad. Vytautas Martinkus, Kazys Saja, Antanas A.Jonynas, Rimvydas Stankevičius, Valentinas Sventickas, Liudvikas Narcizas Rasimas, Vidmantė Jasukaitytė, Algirdas Endriukaitis, doc. dr. Liutauras Degėsys, Gytis Lukšas, Birutė Jonuškaitė, Zita Mažeikaitė, Vytautas Bubnys, akad. Arvydas Janulaitis,akad. Antanas Tyla, akad. Giedrius Kuprevičius, akad. Antanas Andrijauskas, akad. Zigmantas Kiaupa, akad. Arvydas Virgilijus Matulionis, akad. Pranas Kūris, doc. dr. Bronius Dobrovolskis, prof. dr. Roma Bončkutė, prof. dr. Albinas Drukteinis, doc. dr. Regina Venckutė, prof. dr. Rūta Bruzgienė, prof. dr. Dalia Pakalniškienė, prof. dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, prof. dr. Rūta Bruzgienė, prof. dr. Leonas Ašmantas, prof. dr. Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė, doc. dr. Kazimieras Juozas Ambrasas-Sasnava SJ, doc. Dalia Urbanavičienė, kun. Robertas Grigas, prof. dr. Bronislovas Genzelis, prof. dr. Kazimieras Župerka, Bronius Leonavičius, prof. dr. Aloyzas Sakalas, prof. dr. Kęstutis Makariūnas, doc. dr. Judita Džežulskienė, Faustas Latėnas, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, dr. Vytautas Tumėnas, doc. dr. Marijus Šidlauskas, Jonas Vaitkus, dr. Gaila Kirdienė, Vidmantas Valiušaitis, dr. Pranas Kniūkšta, prof. dr. Ingė Lukšaitė, doc. dr. Audronė Girdzijauskaitė, doc. dr. Agnė Narušytė, Vladas Braziūnas, Alvydas Šlepikas, dr. Dainius Razauskas, dr. Vytautas Rubavičius, doc. dr. Mindaugas Strockis, doc. dr. Sigitas Narbutas, Renata Šerelytė, doc. dr. Saulius Nefas, prof. dr. Libertas Klimba, prof. dr. Jonas Jasaitis, dr. Vaclovas Bagdonavičius.
Rektorius ramina
VU rektorius A.Žukauskas teigia besidžiaugiantis matydamas „tokį didelį susirūpinimą lituanistikos plėtra Vilniaus universitete“, jaučiantis pareigą nuraminti dėl jame vykdomų permainų. Jo teigimu, „visiškai natūralu ir suprantama, jog vykstant pokyčiams, dalis bendruomenės pasijunta nesaugiai, kyla įvairių, taip pat ir nepagrįstų interpretacijų, įžvelgiamos neegzistuojančios grėsmės“.
Filologijos fakultete vykdomi pokyčiai niekaip nesumenkins lituanistikos Vilniaus universitete.
„Atsakingai pažymiu, kad Filologijos fakultete vykdomi pokyčiai niekaip nesumenkins lituanistikos Vilniaus universitete. Priešingai – fakulteto bendruomenei apsisprendus pakeisti fakulteto struktūrą, ji pati ir sprendžia, kiek konkrečiu atveju yra mokslo institutų, o juose – katedrų, centrų ar mokslinių teminių grupių tam, kad galima būtų efektyviau realizuoti universiteto misiją“, – atsakyme 15min teigia rektorius.
Fakultete įgyvendinant pokyčius, anot jo, siekiama suaktyvinti mokslinę veiklą, įveikti studijų proceso fragmentiškumą, padidinti administravimo paslaugų prieinamumą akademinei bendruomenei, sumažinti akademiniam personalui tenkančią administracinę naštą, padidinti moksliniams tyrimams priraukiamų lėšų apimtį. Pokyčių rezultatai esą matomi jau dabar.
Katedrų mokslininkams žada daugiau laiko tyrimams
„Fakultetų katedros bei centrai ir toliau veikia kaip pirminiai akademiniai branduoliai, kurie nuo šiol išlaisvinti nuo administracinės naštos. Ją perima stambesni dariniai – mokslo institutai – tam, kad katedrų mokslininkai galėtų daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams ir šiais tyrimais grįstu darbu su studentais. Administracine parama moksliniams tyrimams rūpinsis institutų vadovai, o studijų organizavimas telkiamas fakulteto lygmenyje“, – sprendimą kurti penkis institutus aiškina A.Žukauskas.
Jo teigimu, visas VU savo esme yra lituanistinis ir tai atsispindi ne tik Filologijos fakulteto, bet ir visų jo padalinių mokslo ir studijų veikloje.
Lituanistikos terminas yra per platus, kad jį naudotume vieno padalinio pavadinime.
„Būtina pabrėžti, kad lituanistikos terminas yra per platus, kad jį naudotume vieno padalinio pavadinime“, – tikina rektorius ir priduria, kad lituanistikos studijos buvo ir išliks viena svarbiausių VU studijų krypčių.
Šios disciplinos magistro studijos, jo teigimu, universitete neorganizuojamos dėl per menko susidomėjusiųjų skaičiaus.
„Todėl buvo įkurtos naujos, šiuolaikiškos studijų programos, kurios veikia itin sėkmingai. Be to, pritraukiame vis daugiau tyrėjų, o lietuvių kalbą ir literatūrą tyrinėja net iš užsienio atvykę mokslininkai. Tikimės, kad įgalinus mokslo institutus, visų pakopų studijų vertė dar išaugs ir padidės jų patrauklumas studentams“, – viliasi A.Žukauskas.
VU Senatas penkis Filologijos fakulteto institutus nusprendė formuoti birželio 13-ąją. Tą pačią dieną sujungimo būdu buvo reorganizuoti Filologijos fakultetas ir Užsienio kalbų institutas.
Senato nutarimu, institutus buvo numatyta sudaryti iki rugsėjo 15 dienos.
