Mokykloms reikia lyderių, palaikymo ir ekspertų pagalbos
Programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Agnė Motiejūnė pažymi, kad stiprinant ryšius tarp mokyklos bendruomenės narių ugdymo įstaigoms neretai pritrūksta palaikymo ir praktinės pagalbos.
„Būtent tokią pagalbą siekia suteikti „Renkuosi mokyti!“ programa, kurios dalyviai ir švietimo ekspertai dirbdami šalies ugdymo įstaigose stengiasi imtis lyderystės ir inicijuoti pokyčius, prisideda prie pokyčio projektų mokyklose įgyvendinimo. Didelė dalis šių projektų, kuriais stengiamasi adresuoti kiekvienai mokyklai svarbiausias problemas, yra vienu ar kitu būdu susiję su mokyklų bendruomenių stiprinimu. Tai reiškia, kad pačios mokyklos mato poreikį kurti tvaresnius ir kiekvienam mokiniui labiau į ugdymo procesą įsitraukti padedančius ryšius. Pandemijos fone jie neabejotinai tapo dar svarbesni“, – sako A.Motiejūnė.
Svarbu nepamiršti socialinių ir emocinių mokinių poreikių
Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. dr. Sandra Kairė teigia, kad kuriant tvarų ryšį tarp mokinių ir mokyklų labai svarbu nepamiršti socialinių-emocinių aspektų, o į procesą įtraukti ne tik pedagogus, bet ir kitus švietimo ekspertus, psichologus, tėvų atstovus.
„Šiandien ugdymo sistemoje didžiausias dėmesys dažnai tenka kognityvinei dimensijai, kuo efektyvesniam žinių perdavimui, mokymosi ir mokymo patirčiai. Prioritetą teikiant išskirtinai šiems aspektams pamirštami socialiniai ir emociniai mokinių poreikiai, kurie atliepiami tik fragmentuotai. Visgi augančioms asmenybėms jie yra itin svarbūs.
Jie turi didelės įtakos gerai mokinių savijautai, o tai pat ir motyvacijai, įsitraukimui bei mokymosi rezultatams. Per pandemiją šie poreikiai tapo tik dar svarbesni, todėl mokyklos turi ieškoti būdų su mokiniais kurti ne tik formalų žinias duodančiojo ir jas priimančio santykį, bet ir puoselėti mokiniams palankią socialinę bei emocinę terpę, dėti daugiau pastangų šioje srityje“, – sako S.Kairė.
Anot mokslininkės, tam reikia pajungti visus švietimo sistemos lygmenis – pradedant švietimo politikos formuotojais ir baigiant mokyklų administracija, švietimo ekspertais, konsultantais ir, be abejo, mokytojais.
Prie pokyčių gali prisidėti kiekvienas
Nors mokyklos vis dažniau pačios imasi iniciatyvų, kurios padeda stiprinti jų bendruomenes, labai svarbu, kad šie klausimai rūpėtų ir platesnei visuomenei.
Tam, kad privatus sektorius gali svariai prisidėti prie svarbių pokyčių mokyklose pritaria ir vienos iš „Renkuosi mokyti!“ programos partnerių, „Vilniaus prekybos“ paramos fondo „Dabar“, vadovė Edita Maslauskaitė: „Vis dar manoma, kad švietimo sistema, kaip ir kitos viešosios paslaugos, yra išskirtinai valstybės institucijų atsakomybė, todėl yra vien tik jų rūpestis. Visgi, tuo turėtų rūpintis ne tik valstybės institucijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos bei verslas – geriausia drauge suvienijus jėgas. Juk nuo to, kokius pagrindus prasmingam gyvenimui ir savirealizacijai jaunimui suteiks mokykla, ar kokybiškas ugdymas bus prieinamas kiekvienam vaikui, priklauso mūsų šalies ateitis.“
Norintys prisijungti „Renkuosi mokyti!“ tryliktosios dalyvių kartos jau šiandien gali užpildyti kandidato anketą www.renkuosimokyti.lt. Kandidatai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba būti paskutinio kurso studentais. Pedagoginio darbo patirtis nėra būtina arba turi būti ne ilgesnė nei vieneri darbo mokykloje metai.
Programa kasmet sulaukia apie 350-500 anketų iš kandidatų, kurie norėtų pradėti savo kelią švietime. Dauguma jų ateina ieškodami prasmės ir galimybės dalintis savo patirtimi bei prisidėti prie pokyčių. Net 70 proc. „Renkuosi mokyti!“ dalyvių ir po dvejų metų programoje lieka švietime ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, tyrėjai ar švietimo politikos formuotojai.
