Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Politologė Rima Urbonaitė: „Politika nėra nuobodus ir nevertas dėmesio reikalas“

Rima Urbonaitė – Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė, „Viešosios politikos ir vadybos“ studijų programos vadovė. Šios politologės komentarai per radiją, televiziją ir naujienų portaluose užkliūva net tiems, kurie sako politika nesidomintys arba įsitikinę, kad komentuoti Lietuvos ir pasaulio politikos aktualijas ir procesus gali kiekvienas. Su pačia Rima kalbamės apie populiariausius politikos mokslų stereotipus ir mitus.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė / Mykolo Romerio universiteto nuotr.

– Rima, ar tikrai politika yra visiškas nuobodus ir nevertas dėmesio reikalas?

– Visai neseniai teko išgirsti mintį, jog politika – velniškai seksualus reikalas (šypsosi). Iš pradžių kiek suglumino tokia frazė. Kai kuriems politikoje esantiems, nuo tokio pareiškimo gal net silpna pasidarytų. Bet taip, tai dinamiškas, kupinas ginčų, aistrų ir labai emocingas procesas. Aišku, monotonijos irgi pasitaiko, bet dar klausimas, kur jos daugiau... Tačiau vis dėlto tai, kas vyksta politikoje, be galo svarbu kiekvieno mūsų gyvenime. Kaip gali būti neįdomu tai, nuo ko priklauso, kaip tu gyveni ir gyvensi ateityje, kaip gyvens tavo vaikai? Ir kuo daugiau domiesi politika, tuo ji tampa įdomesnė.

– Bet jaunimas ko gero su tokia nuomone nesutiktų... Daugelis jų pasakys, kad tai jiems visiškai neįdomu.

Politinių sprendimų priėmimo mechanizmas sudėtingas. Ir jo išmanymas leidžia ženkliai daugiau nei tik padiskutuoti apie politiką virtuvėje.

– Jie patys kartais nežino, kaip jiems tai įdomu. Tiesiog su jaunimu reikia kalbėtis ir užduoti tinkamus klausimus ir jų klausyti. Nustebtumėte išgirdę, jog save apolitšku pristantis jaunimas puikiai žino kai kuriuos ministrus ir turi tvirtą nuomonę. Jie švietimo sistemos problemas jums pristatytų geriau nei pati ministrė. Tiesiog, kai suaugusieji politiką pristato bendru pavadinimu „visi jie vagys“, tai nieko kito tikėtis ir negalime. Bet tereikia tinkamo priėjimo ir jaunimas gali tapti ne tik besidominčiu, tačiau ir dalyvaujančiu (kai kurių politikų siaubui).

– Dar vienas mitas – apie politiką gali kalbėti bet kas, o politikos mokslų studijos visai nereikalingos. Taigi kuo skiriasi politologas su universiteto diplomu nuo „Dviračio žinių“ pelių-politologų Sūrskio ir Mauzerio?

– Ausų dydžiu tai tikrai. Bet politikos mokslų studijos tai nėra laikas, kai keičiamasi tik nuomonėmis. Tai laikas, per kurį įgaunamos ne tik žinios (tiek teorinės, tiek praktinės), tačiau ir kompetencijos, kaip priimti sprendimus. Pelės labai gerai parodo mūsų politikos grimasas. Bet universiteto diplomas duoda daugiau. Čia išmokstama ne tik problemas matyti, išmokstama jas ir spręsti. Politinių sprendimų priėmimo mechanizmas sudėtingas. Ir jo išmanymas leidžia ženkliai daugiau nei tik padiskutuoti apie politiką virtuvėje. Tiesa, dabar jau diskusijos persikėlė į „Facebook“, nes ir valgome iš jo neišlįsdami.

– Bet sprendimus priima Seimo nariai, kurie dažniausiai tokio diplomo neturi?

– O norėtųsi, kad jį turinčių būtų daugiau. Gal ir rezultatai būtų kitokie. Tačiau

Turinčių ne diplomą, o žinias labai trūksta. Tokie gali nesunkiai pakeisti tuos, kurie užima kėdes, bet žinių ir kompetencijų neturi.

neapsigaukime, manydami, jog politikos mokslus pasirinkęs, būtinai turi rinktis ir politiko karjerą. Dalyvauti sprendimų priėmimo procese galima ir nebūnant Seimo nariu. Didžioji dalis įstatymų projektų yra rengiami atitinkamų sričių specialistų, kuriais, beje, tie patys Seimo nariai, neretai turi pasitikėti priimdami sprendimus. Ir ministrai priklausomi nuo savo komandos, ministerijose dirbančių žmonių. Taigi profesionalus ministerijoje dirbantis specialistas gali turėti didžiulę įtaką ir pačiam ministrui. Ne visi ryškiai matomi yra tuo pačiu ir labai svarbūs bei įtakingi.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Seimo nariai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Seimo nariai

Ir žurnalistas, o politikos mokslus baigę neretai tampa ir jais, gali veikti sprendimų priėmimo procesą, nes kartais tik viešumas apsaugo nuo rimtų klaidų ir verčia politikus susiimti.

– Galiausiai trečias mitas – baigusių politikos mokslus jau ir taip pakanka. Ir darbo nesusirasi... Šiandien trūksta IT diplomą turinčių. Ir tokiems darbo perspektyvos puikios. O kokios galimybės baigus politikos mokslus?

– Trūksta IT specialistų, kurie turi ne diplomą, o žinias ir reikalingas kompetencijas. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie politikos mokslų sritį.

Užduokite sau klausimą, kaip vertinate valstybės valdymą? Ir nežiūrėkite tik Seimą. Žiūrėkite į visą viešą sektorių. Ir paklauskite, ar yra ką gerinti ir kur tobulėti? Atsakymą nesunku nuspėti. Kaip ir iš to logiškai išplaukiančią išvadą, jog tam tobulėjimui reikia žmonių, suprantančių kaip turėtų ir galėtų būti valdoma valstybė. Turinčių ne diplomą, o žinias labai trūksta. Tokie gali nesunkiai pakeisti tuos, kurie užima kėdes, bet žinių ir kompetencijų neturi. Todėl jei tapsi profesionalu, savo ateitį ir karjerą kurti galėsi taip, kaip ir tas IT specialistas.

– Dėkoju už pokalbį!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?