– Kai visi tik ir kalba, kad darbo rinkai šiandien labiausiai trūksta IT specialistų, politikos studijos neskamba labai solidžiai. Kaip yra iš tiesų?
– (šypsosi) Johnas Adamsas yra pasakęs: „Aš turiu studijuoti politiką, karus, kad mano vaikai būtų laisvi studijuoti filosofiją ir matematiką. O jie turi studijuoti filosofiją, matematiką, geografiją, istoriją, komerciją, kad jų vaikai galėtų studijuoti dailę, poeziją, muziką, architektūrą...“
Kitais metais minėsime valstybės šimtmečio jubiliejų, tačiau mūsų šalyje vis dar vyrauja technokratinis požiūris į valstybę, jos valdymą. Įsivaizduojame, kad jog politikos studijos nereikalingos ar menkavertės, toks savotiškas hobis prie pagrindinės veiklos...
Dėl to politikos procesų išmanymas dažnai apsiriboja tik asmeninės nuomonės turėjimu, kuri dažnai nebūna pagrįsta faktais, argumentais ir specifinėmis žiniomis apie politikos procesus, kurios yra būtinos ekspertiniam vertinimui. Tai lyg taptume visi chirurgais pažiūrėję „Youtube“ kaip operuoti.
Turbūt nelabai norėtume pakliūti po tokio „chirurgo“ skalpeliu. Bet valdžioje aiškinančių, jog socialiniai mokslai apskritai beverčiai, netrūksta. Tik pasižiūrėjus, kaip tie valdžios žmonės sprendžia valstybės problemas, kokios jo įsisenėjusios ir tęsiasi metų metus, galima tuo labai suabejoti.
– Ar reikia specialiai studijuoti politikos? Galbūt pakanka to, kad piliečiai būtų kritiški, turėtų nuomonę apie politikus, nes pilietiška, aktyvi visuomenė labiausiai ir sustiprina valstybės pamatus?
– Nuomonės turėjimas politikos klausimais, žinoma, nėra jokia blogybė. Gerai, jog visuomenė stebi ir kritiškai vertina politinius procesus, nes ji ir renka tuos, kurių sprendimai lemia gyvenimo kokybę. Bet, paradoksalu, kai iš chirurgo reikalaujame profesionalumo, o iš politiko to norime, tačiau balsuodami nereikalaujame jokių to profesionalumo įrodymų.
Nesuvokiant, kaip gali ir turi būti valdoma valstybė, kaip veikia visa politinė sistema, kas ją sudaro, kokia sąveika tarp skirtingų jos dalių, kaip formuojama ir įgyvendinama politika, tikėtis kokybės, vargu, ar įmanoma.
Valstybė yra sudėtingas mechanizmas. Juk galime turėti puikius gydytojus, tačiau jei nebus profesionalų, kurie gebės suformuoti tinkamą sveikatos politiką, tie gydytojai tiesiog negalės dirbti ir atlikti to, ką sugeba geriausiai. Būtent politikos formuotojų sprendimai lemia tai, kokias paslaugas gauna pacientai.
Nesuvokiant, kaip gali ir turi būti valdoma valstybė, kaip veikia visa politinė sistema, kas ją sudaro, kokia sąveika tarp skirtingų jos dalių, kaip formuojama ir įgyvendinama politika, tikėtis kokybės, vargu, ar įmanoma.
Jau daugelį metų kalbama ir apie švietimo problemas. Sakoma, kad šiandien yra mokytojai dviejų kategorijų – „nuo Dievo“ ir „neduok tu Dieve“. O kas lemia, kad ta antroji kategorija šiandien tapo dominuojanti?
Kas lemia, jog studijos universitete tampa daugeliui „tarp kitko“, nes labai didelė studentų dalis dirba. Ir mokslo rezultatai gerokai skiriasi tarp dirbančiųjų ir skiriančių savo visą laiką studijoms. Tai švietimo politikos formuotojų atsakomybė, kurie neretai mato vieną dėlionės dalį, nematydami viso paveikslo.
Nuo to, kaip veikia aukštojo mokslo sistema, galiausiai priklauso ir visa kita. Turbūt nenorėtumėte to paties chirurgo paslaugų, jei žinotumėte, jog jis mažai skyrė laiko studijoms, nes turėjo dirbti, o jam dėstė tie, kuriems dėstymas mažai rūpėjo, nes dirbti atsakingai už kelis šimtus eurų gali tik vienetai. O patys geriausi neateina, nes jų paslaugoms apmokėti pinigų nėra.
Tačiau jei atsakingi asmenys nesupranta, kaip veikia visa sistema, net su geriausiais norais jie taip ir nesugebės pateikti tinkamus pasiūlymus ir niekada nepateks į Seime svarstomų teisės aktų darbotvarkę. Politika per daug svarbi, jog ją galėtume patikėti siuvėjams ar virėjams.
– Ar teisinga manyti, jog ateityje politikos mokslai nebūtinai skirti norintiems tapti politikais?
– (šypsosi) Toks požiūris tikrai gana siauras ir iš praeities. Politikos mokslų studijos nėra skirtos tik norintiems tapti politiku. Karjerą kurti galima valstybės tarnyboje, tačiau taip pat ir žurnalistikoje, dirbti įvairiose nevyriausybinėse ar tarptautinėse organizacijose ar net kurti savo verslą.
Politikos mokslų studijos nėra siauros. Taip, jos neduos amato, tačiau suteikia platų ir įvairiapusį išsilavinimą ir kompetencijas, kurių jau šiandien trokšta daugelis įvairių sričių darbdavių.
Verslininkas, negalintis vertinti politinių procesų, neretai gali stipriai nusvilti, ypač svetimose ir jam nepažįstamose rinkose. Žurnalistas, pristatantis politikos naujienas, vargu, ar gali be šios srities suvokimo, tai daryti profesionaliai.
Politikos mokslų studijos nėra siauros. Taip, jos neduos amato, tačiau suteikia platų ir įvairiapusį išsilavinimą ir kompetencijas, kurių jau šiandien trokšta daugelis įvairių sričių darbdavių.
Bet svarbiausia, kad norint kurti pažangią valstybę, reikia profesionalų ir net profesionalių piliečių. Šiandien tokių profesionalų labai trūksta. Jie turėtų būti tas avangardas, kuris labiausiai stiprins ateities valstybę ir prisidės prie brandžios, kūrybingos ir pilietinės visuomenės kūrimo ateityje.
