Su mokytojų atstovais susitikęs Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus žurnalistams teigė, jog Vyriausybės atstovai iki sausio vidurio pateiks savo planą dėl išlaidų švietimui efektyvesnio panaudojimo, kas turėtų apimti ir mokytojų skaičiaus mažinimą. Apskritai streiko reikalavimus jis sakė laikantis politiniais.
„Mano požiūriu, didelė dalis reikalavimų yra ne ekonominiai, o politiniai, streiko motyvai yra grynai politiniai, nes siekiama tiesiog parodyti, kad galbūt ši valdžia nesugeba susitarti su profsąjungomis.
Atkreipiu dėmesį, kad valstybė pagal savo išgales dalį profsąjungų reikalavimų patenkino ir šitai sričiai didėja atlyginimai, mokinio krepšelis ir kiti dalykai yra priimti.
Dabar, priėmus ir pasirašius biudžeto įstatymą, galima kalbėti tik apie išlaidų efektyvumą (...) – tai yra primiausia mokytojų skaičiaus optimizavimas, mokyklų konsolidavimas“, – po susitikimo Vyriausybėje žurnalistams pirmadienį sakė R.Vaitkus.
Jo teigimu, šiek tiek lėšų tikimasi rasti ir peržiūrėjus švietimo priežiūros, kokybės užtikrinimo sistemą.
„Mes peržiūrėsime konkrečiai Mokyklų vertinimo agentūros finansavimą ir projektus, Ugdymo plėtotės centro ir kitų institucijų, pavaldžių Švietimo ir mokslo ministerijai, (veiklą)“, – teigė Vyriausybės vicekancleris.
Kitas Vyriausybės atstovų ir profsąjungų susitikimas suplanuotas sausio 14 dieną.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius pabrėžė, kad streikas nėra savitikslis – tai esą desperatiška priemonė siekiant pagerinti ugdymo kokybę bei pedagogų darbo sąlygas ir jeigu profsąjungos matys, kad „Vyriausybė realiai tai nori daryti, tai, be abejo, streiko nebus“.
„Mes turėjome priminti, kad ir po biudžeto patvirtinimo mokytojų bendruomenė nėra patenkinta tuo, ką pabarstė Vyriausybė, Seimas, patvirtindamas 2016 metų biudžetą. Vėliau pokalbis pakrypo link to, kad Vyriausybė vis dėlto bandys ieškoti išteklių, vidinių švietimo biudžeto išteklių, kad patenkintų streike keliamus reikalavimus“, – sakė A.Jurgelevičius.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas savo ruožtu kritikavo Vyriausybės viešai išsakomą poziciją vykstant deryboms – esą manipuliuojama skaičiais apie dabartinį mokytojų uždarbį.
„Tikslas, ko gero, yra nuteikti visuomenę prieš streikuojančius mokytojus, kad visuomenė smerktų tuos mokytojus – ko tie mokytojai nori, jeigu tiek daug uždirba? Aš R.Vaitkui pasakiau, kad mokytojai vidutiniškai uždirba 321 eurą į rankas, tai nesiekia net minimalaus atlyginimo, nes nuo Naujų metų minimalus – 350 eurų, ką tai reiškia? Kur prestižas? Vyriausybės programoje numatyta pakelti mokytojų prestižą, pritraukti jaunimą į mokytojų gretas, atnaujinti mokytojų kolektyvą – kaip tai galima padaryti?“, – dėstė E.Jesinas.
Gruodį surengę įspėjamuosius streikus, sausio pabaigoje šalies pedagogai planuoja skelbti trijų dienų streiką.
Streikais pedagogai siekia, kad mokinio krepšelio dydis kitų metų sausį siektų 1045 eurus, o nuo rugsėjo – 1093 eurus, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimai palaipsniui būtų prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, kad palaipsniui būtų padidinti kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficientai ir kt.
Patvirtinus kitų metų biudžetą, atlyginimų mokytojams didinimas numatytas. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kitąmet kils iki 7 proc., šiemet jų algos didėjo 10 procentų. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 procentais. Nuo sausio 1 dienos 34 eurais didės mokinio krepšelis – iki 1014 eurų.
Gruodžio 8 ir 10 dienomis Lietuvoje vyko įspėjamieji dviejų valandų streikai. Profsąjungų duomenimis, jose dalyvavo daugiau nei 450 ugdymo įstaigų ir per 11 tūkst. pedagogų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys gerokai mažesni.
