Vaikai – vis jaunesni: ko mokomi keturmečiai?
„Siekiame, kad vaikai „Robotikos akademiją“ lankytų nuo ketverių iki keturiolikos metų. Tokia galimybė jau yra. O ar yra tokios trukmės programą baigusių vaikų? Ne, nes mes dar tiek laiko negyvuojame. Turime vaikų, kurie pradėjo 10-ies ir pabaigė dalį programos. Taip pat laukiame, kol dešimtmetė programa bus patvirtinta Švietimo ministerijos“, – sako akademijos direktorius D.Eidukas.
Vietoj burtažodžių kalbame kodus, o vietoje stebuklų, kuriame robotus ir sprendžiame problemas.
„Robotikos akademija“ siekia kiekvienus vaiko užbaigtus metus pažymėti diplomu, surašant per metus įgytus įgūdžius. Tačiau ar tikrai keturmetis jau sugeba konstruoti ką nors panašaus į robotus?
„Profesionalumą lemia 99 procentai sunkaus darbo ir 1 procentas – talento, – sako vienas iš „Robotikos akademijos“ įkūrėjų, Kristijonas Vasiliauskas. – Krepšininkai, kuriais šiandien žavimės, treniravosi nuo mažų dienų. Geriausi šokėjai – taip pat nuo kelių metų. Vaikai 5-erių metų būna imliausi, tokiame „genijų“ intelekto lygmenyje. Šiandien jau ir geriausi programuotojai mokosi nuo 5-6-erių metų. Elonas Muskas pradėjo mokytis nuo tokio amžiaus. Žinome garsiausius Lietuvos sportininkus, tačiau jei paklausčiau apie garsiausią Lietuvos išradėją? Ką įvardintumėte?“.
„Muzikos mokykloje pirmiausia mokomės uždėti tris pirštus ant dūdelės skylučių ir sugroti vieną natą. Vėliau išmokstame pirmąjį kūrinį ir po 5 metų galime improvizuoti. Taip ir robotikoje: nuo ketverių metų mokomės smulkiosios motorikos ir loginio mąstymo pagrindų. Septynmečiai „Robotikos akademijoje“ jau mokosi programavimo kompiuteriu, darbo poroje. Vienuolikmečiai jau kuria savo kompiuterinius žaidimus, dalyvauja robotikos varžybose ima svajoti apie pirmąjį verslą“, – sakė D.Eidukas.
Kaip užauginti išradėją?
Ką reikia daryti, norint tapti išradėju? Retas galėtų atsakyti į šį klausimą. „Robotikos akademija“ kas savaitę atvyksta į daugiau nei 300 mokyklų ir darželių, įsikuria jų klasėse ir vaikams suteikia visas reikiamas priemones: nuo „LEGO“ robotų iki nešiojamų kompiuterių. Šį sezoną akademiją lankys daugiau nei 6000 vaikų daugiau nei dvidešimtyje Lietuvos miestų ir miestelių.
„Tai nėra būrelis. Tai – akademija. Jei nori ją pabaigti – turėsi skirti 10 metų. Įsivaizduokite, kad tai Hogvartsas – tik vietoje burtų lazdelių, mūsų mokiniai turi išmaniuosius telefonus“, – šypsosi K.Vasiliauskas. – Kur vietoj burtažodžių kalbame kodus, o vietoje stebuklų, kuriame robotus ir sprendžiame problemas.“
Siekiama, kad vaikai netgi pritaikytų vidurinės mokyklos pamokose išmoktą teoriją, suprastų praktines gautos informacijos panaudojimo galimybes.
10 metų vaikui – ilgas laiko tarpas, tačiau „Robotikos akademijos“ vadovai įsitikinę, jog šią akademiją turi lankyti tų tėvų vaikai, kuriems rūpi vaiko išsilavinimas ir ateitis. Juk visiems ateityje reikės dirbti su robotais ir inovatyviomis technologijomis. Tėvams rekomenduojama paskatinti ir palaikyti vaikus, bei komunikuoti su būrelio vadovais, kad draugiškus išradėjus jie augintų kartu – vaikams kartais sunku priimti teisingiausią sprendimą.
Per vieną pamoką, trunkančią dvi akademines valandas, vaikai sukuria po vieną veikiantį robotą arba pasiekia, kad jis atliktų kokią nors specifinę užduotį. Šiandien tai robotas ir kompiuteris, rytoj – virtuali ir papildyta realybė, o kas laukia ateityje? Kad atsakytų į šį klausimą, „Robotikos akademijos“ darbuotojai nuolat išbando moderniausias edukacines platformas.
Mokykloje – teorija, robotikoje - praktika
Mokykloje klausiama: kiek bus du kart du? Keturi. Mes klausiame: o kaip gauti keturis?
Akademijos mokymo turinys grįstas praktinėmis užduotimis – siekiama, kad vaikai netgi pritaikytų vidurinės mokyklos pamokose išmoktą teoriją, suprastų praktines gautos informacijos panaudojimo galimybes. Dėl šios priežasties akademijos darbuotojai analizuoja vidurinės mokyklos mokymosi programų turinį. Pavyzdžiui, pirmokas, atėjęs į užsiėmimą po saugaus eismo pamokos, mėgina sukonstruoti išmaniosios perėjos modelį.
„Mūsų tikslas – kad akademiją lankančio moksleivio rezultatai mokykloje gerėtų. Norime įprasminti mokykloje girdimas teorines žinias“, – pabrėžė K.Vasiliauskas. Beje, mokymosi turinys akademijoje yra visiškai vienodas tiek sostinėje, tiek regione užsiėmimus lankančiam vaikui.
Be to, vaikai jau nuo antrosios amžiaus grupės (maždaug nuo 6-erių metų), pradeda dirbti komandose po du. Jie gali įvykdyti užduotį keliais skirtingais būdais, nėra vieno „teisingo“ atsakymo. Taip tobulėja lėtesnieji, o stipresni gauna progą paieškoti sudėtingesnio kelio. „Mokykloje klausiama: kiek bus du kart du? Keturi. Mes klausiame: o kaip gauti keturis? Vienas sakys: du kart du, kitas galbūt – šaknis iš šešiolikos. Yra daug kelių į teisingą atsakymą ir daug mąstymo būdų“, – paaiškina K.Vasiliauskas.
Supranta, kad klaida – tai tik proga pagalvoti, o didžiausias džiaugsmas, kai įdedi pastangas ir gauni rezultatą. Nedaliname medalių už tiesiog buvimą pamokoje.
„Išradėjo stereotipas, kurį griauname – vienišius su baltu chalatu ir storais akiniais. Tačiau bekonstruojant robotus gali atsiskleisti ir vadovo, pardavimų atstovo įgūdžiai. Neužtenka sugalvoti idėją, ją reikia monetizuoti, o tam reikia specifinių žinių ir komandos. Šiandien vis sunkiau tampa išmokyti vaikus šių „minkštųjų kompetencijų“: bendravimo, socialinių ryšių, kito supratimo. To vaikai aktyviai mokosi „Robotikos akademijoje“ dirbdami kartu, padėdami vieni kitiems. Tai geriausia praktika ruošiantis ateities studijoms, profesijai ar savo verslui, – sako K.Vasiliauskas.
Klysti – tai mokytis
K.Vasiliauskas viliasi, kad ateityje „Robotikos akademijos“ diplomas suteiks papildomų balų stojant į geriausias šalies gimnazijas, universitetus. Akademijoje sukurti 6 pratybų sąsiuviniai „Išradėjo užrašai“, kurie padeda dokumentuoti vaiko kas pamoką įgyjamus įgūdžius, visus sukurtus robotus.
Vaikai taip pat dalyvauja „Robotiados“ varžybose, kurios vyksta ir regioniniu, ir nacionaliniu lygmeniu. „Robotiadoje“ skirtingi robotai varžosi atlikdami įvairias užduotis per kelias minutes. Tai bene vienintelės varžybos, kur komandai skiriami taškai už pristatymą, kaip sekėsi dirbti komandoje ir kokiomis vertybėmis jie vadovavosi. Prizinės vietos, užimtos šiose varžybose, šalies gimnazijų jau pradedamos vertinti kaip papildomi pasiekimai. Pasitikėjimas savimi kuriant ir valdant technologijas – labai svarbus, daugumai lietuvių jo vis dar trūksta.
Klaidų baimė susijusi ir su kita šiuolaikine tendencija: vaikai nori momentinio rezultato, įsivaizduoja, kad viskas turi pavykti iš pirmo karto.
„Auginame vaikus, kurie susidūrę su problema ne nuleidžia rankas, o analizuoja ją, ieško geriausio būdo, komunikuoja su kitais ir džiaugiasi savo ir komandos rezultatu. Supranta, kad klaida – tai tik proga pagalvoti, o didžiausias džiaugsmas, kai įdedi pastangas ir gauni rezultatą. Nedaliname medalių už tiesiog buvimą pamokoje“, – tikina K.Vasiliauskas.
Turinys gali pasikeisti ir per dvi dienas
Vienas iš „Robotikos akademijos“ vadovų pabrėžia, kad akademijoje nemokoma specifinių specialybės žinių: nes kol vaikas pasieks darbo rinką, jos jau bus pasenusios.
„Po 10-15-os metų greičiausiai pusė profesijų bus tokių, kokių mes šiandien negalime įsivaizduoti. Todėl mūsų tikslas – kad „Robotikos akademijos“ absolventai būtų problemų sprendėjai. Tuo skiriamės nuo kitų būrelių: krepšinis per 100 metų beveik nepasikeitė, o mūsų šiandien konstruojami robotai po kelių dešimtmečių bus kardinaliai pasikeitę. Vaikai turi drąsiai kurti tuo metu naujausiomis technologijomis“, – sako Džiugas Lukas Eidukas.
K.Vasiliauskas primena, kad vos prieš 200 metų skaityti ir rašyti mokėjo tik privilegijuoti visuomenės nariai. Jis spėja, kad lygiai taip pat po kelių artimiausių dešimtmečių absoliučiai visi žmonės mokės programuoti ir šiuo įgūdžiu naudosis.
D.Eiduko teigimu, „Robotikos akademija“ yra bene dažniausiai keičiamo turinio neformaliojo švietimo veikla. Akademija turi 6 darbuotojus, kurių užduotis tobulinti ir prie aktualijų pritaikyti pamokų turinį. Po kiekvienos pamokos mokytojai įkelia savo atsiliepimus apie ją, pasidalina įžvalgomis, kas vaikus sudomino, o kas – ne. Atsižvelgiant į jų atsiliepimus pamokos turinys iškart keičiamas.
Taip pat akademijoje gausu jaunų mokytojų, kuriuos atrasti ir apmokyti (ypač regionuose), jos vadovams buvo nemenkas iššūkis. Tačiau šiandien jie sako, jog viena iš profesijų, kuri turi mažiausią tikimybę ateityje išnykti yra mokytojas. Dar mažesnė grėsmė tapti nereikalingiems – robotikos mokytojams.
„Kaip vaikus mokome inžinerinio mąstymo, taip pat ir patys sprendžiame darbines problemas“, – sako D.Eidukas, atsakydamas į klausimą, kaip pavyko atrasti mokytojų visiškai naujam turiniui mažuose regionuose.
K.Vasiliauskas priduria, jog vaikai kasmet elgiasi lyg būtų vyresni, todėl pamokų turinį reikia adaptuoti ir dėl šios priežasties. „Robotikos akademijos“ turinio kūrėjai galėtų nemirktelėję jums išvardyti visus šiuo metu vaikų labiausiai mėgiamus herojus – jie įtraukiami į kasdienes užduotis, kaip ir intrigą keliantys komiksų, serialų, animacinių filmų, vaizdo žaidimų elementai bei istorijos.
„Todėl vaikai su begaliniu smalsumu laukia robotikos pamokų. Jei pradėsite lankyti šią akademiją, tai bus geriausi 10 metų jūsų gyvenime“, – šypsodamasis pokalbį užbaigia K.Vasiliauskas.
