„Siekiame padėti bendrojo ugdymo mokykloms, darželiams ir profesinėms mokykloms kuo geriau pasirengti priimti įvairių poreikių vaikus“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
„Pradėjus veikti regioniniams specialiojo ugdymo centrams, pagalba vaikui ir mokytojui, mokyklai bus lengviau pasiekiama ir esant būtinybei tiek tėvai, tiek mokytojai galės konsultuotis su labiau patyrusiais ir daugiau kompetencijų turinčiais specialistais“, – tvirtino jis.
Anot ministerijos pranešimo, regioninio specialiojo ugdymo centro tikslas – skatinti įtraukųjį ugdymą regione padedant jo mokyklų bendruomenėms praktikoje taikyti įtraukties švietime principą, skleisti įtraukiojo ugdymo inovacijas regiono mokyklose.
Regioninių centrų specialistai dirbs ne tik pačiuose centruose, jie vyks ir į mokyklas, kurioms reikia konsultacijų.
Centrai rūpinsis pedagoginių darbuotojų, mokytojų, jų padėjėjų kompetencijų stiprinimu, konsultuos mokytojus ir tėvus dėl ugdymo metodų pritaikymo, švietimo pagalbos teikimo, mokymo ir mokymosi metodų, priemonių, aplinkos pritaikymo.
Centrai taip pat ir toliau ugdys vaikus, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Regioninių specialiojo ugdymo centrų veikla bus finansuojama iš tikslinių valstybės biudžeto dotacijų, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių. Jų infrastruktūrai pritaikyti konsultavimo funkcijoms numatyta skirti per 5 mln. eurų. Taip pat žadama investuoti į centrų specialistų kompetencijas.
Regioniniai specialiojo ugdymo centrai kuriami dabar veikiančių specialiųjų mokyklų pagrindu. Iki rudens taip siūloma pertvarkyti Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centrą Šakių rajone, Kaišiadorių šv. Faustinos mokyklą-daugiafunkcį centrą, Kauno šv. Roko mokyklą, Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centrą, Plungės specialiojo ugdymo centrą, Šiaulių sanatorinę mokyklą, Ukmergės „Ryto“ specialiąją mokyklą ir Vilniaus Šilo mokyklą.
Iš viso paraiškas tapti regioniniais specialiojo ugdymo centrais pateikė specialiojo ugdymo įstaigos iš 18-os savivaldybių. Mokyklų galimybes ir patirtį vertino švietimo, mokslo ir sporto ministrės sudaryta komisija.
Pagal prieš daugiau kaip prieš dvejus metus priimtas Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2024 metų mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių.
Švietimo ministerijos duomenimis, jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose ir klasėse mokosi 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių.
