Klausa nusilpsta ir mokykliniame amžiuje
Daugelio išsivysčiusių šalių statistika atspindi ir Lietuvos situaciją – įgimtą klausos sutrikimą turi 1–3 naujagimiai iš 1000-io, iki mokyklos negrįžtamai ji nusilpsta dar 2-iem vaikams. VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė (LOR) dr. Jekaterina Byčkova įvardija dažniausias įgimto klausos sutrikimo priežastis: tai paveldėjimas, įgimtos infekcijos, neišnešiotumas. Ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikams klausa negrįžtamai susilpnėja dėl meningito, galvos traumos ir kt.
Visgi ikimokyklinukams ir pradinukams klausa dažniausiai suprastėja laikinai, ir tai atsitinka dėl ausų, nosies, gerklės ligų – tarkim, dažnos slogos, kuomet už būgnelio susikaupia skystis. Tačiau jei šis užsilaiko ilgam, abiejose ausyse, jei vaikas ir taip susiduria su tam tikrais sunkumais mokydamasis, net ir laikinas klausos praradimas gali turėti neigiamų pasekmių.
„Taigi tėvams visuomet primename: nors per privalomą naujagimių klausos patikrą nenustatyta jokių pakitimų, gali būti, jog jie atsiras ateityje. Didžiausios įtakos vaiko raidai turi pirmuoju jo gyvenimo pusmečiu nepastebėtas įgimtas klausos sutrikimas, tačiau visavertiškai augti bei pažinti aplinką darosi sunku ir šiam išsivysčius vėliau.
Tad išlikite budrūs ir sekite, kaip augantis vaikas vystosi, ypač kaip kalba: ar taria visus garsus, ypač galūnes, ar kalba rišliai, ar žodynas platus, ar atsiliepia į vardą, ar supranta, kas jam sakoma, ar nežiūri nuolat į veidą bandydamas skaityti iš lūpų“, – pataria medikė ir priduria, kad reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją yra būtini. Jei bent kiek dvejojama dėl vaiko klausos – rekomenduojama vaikų otorinolaringologo audiologo konsultacija.
Kartais simptomai ryškesni triukšme
Pirmus ženklus, jog ūgtelėjęs mažametis prastai girdi, neretai pastebi pedagogai, mat mokymosi įstaigoje daugiau gerai girdėti trukdančių aplinkybių: šurmulio, didesnių nei namie atstumų tarp pašnekovo ir prastai girdinčiojo. Mokytojai pažymi, kad vaikas nesupranta užduočių, perklausinėja, vengia dalyvauti diskusijoje, daro klaidas diktantuose. Tikėtina, jog tokiu atveju jo klausos nusilpimo laipsnis dar nedidelis ir pradėta reabilitacija bus sėkminga.
Klausos centro „Audiomedika“ specialistė Beata Baliukevič, taikanti klausos sprendimus vaikams, sako, jog net dėl menko klausos praradimo vaikui gali būti sunku susikaupti, dėmesį jis labiau telks į aplinkinius garsus, o ne į kalbantįjį, painios panašius žodžius, per dažnai kartos klausimą „ką?“. Atlikdamas vieną ar kitą užduotį taip pat prašys ją išdėstyti dar kartą ar bandys įveikti, kopijuodamas bendramokslius.
Nukentės ir saugumo jausmas.
Abi specialistės tikina, jog nesiimant gydymo vis labiau ryškės sunkumai ne tik mokantis skaityti ar rašyti, bet ir socializuojantis. Vaikas bus nedrąsus, nebepasitikės savimi, tad nebenorės įsitraukti į komandines užduotis ir apskritai vengs bendravimo su kitais vaikais. Nukentės ir saugumo jausmas, o bandant išgirsti svarbią informaciją ims kamuoti dėl klausymosi pastangų atsiradęs nuovargis. Beje, LOR gydytoja atkreipia dėmesį, kad norint triukšme atskirti kalbančiojo balsą reikalinga gera abiejų ausų klausa.
Geriau girdėti padeda tėvų dėmesys ir technologijos
Atsigręždama į tai, jog prisitaikyti prie nuotolinio mokymosi subtilumų teko visiems vaikams, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vadovė Daiva Burkauskienė pažymi, jog bene sudėtingiausia buvo tiems, kurie turėdami silpną klausą lanko bendrojo ugdymo mokyklą drauge su gerai girdinčiaisiais.
„Todėl esminiai dalykai, apskritai padedantys vaikui su klausos sutrikimu įsitraukti į kontaktinį ir juolab nuotolinį ugdymosi procesą – gebėjimas nuo mažumės naudotis klausa ir susiformavęs žodynas. Girdinčiam vaikui visi žodžiai gali būti aiškūs, tam, kurio klausa silpna, suprantamas gali atrodyti tik kas kelintas arba vienas žodis gali turėti skirtingas reikšmes.
Vos jūsų vaikas pradėjo lankyti mokyklą, rekomenduoju pasiimti jo vadovėlius, drauge perskaityti rytdienos tekstus, temas ir paaiškinti visus nežinomus žodžius. Tai jam padės sėkmingai dalyvauti pamokoje, mat bendrojo ugdymo mokytojas tų dalykų neugdo – jis suteikia žinias, tačiau reikia turėti išlavintus įrankius jas įsisavinti“, – pataria D.Burkauskienė.
B.Baliukevič per aną karantiną pastebėjo tendenciją, jog daugiau iššūkių mokantis nuotoliu kyla turint vidutinį ir gilų neprigirdėjimą – tuomet vaikui net su klausos aparatais sunkiau suprasti per kompiuterį dėstomus dalykus. Tai išspręsti galima moderniomis technologinėmis sistemomis, pvz., išoriniu mikrofonu, kuris siunčia garsinę informaciją tiesiai į klausos aparatą.
„Šiuo atveju tėvų ir vaiką prižiūrinčio klausos protezavimo specialisto bendradarbiavimas dar svarbesnis. Su jūsų pagalba įvertinęs vaiko mokymosi aplinką namuose, klasėje (kiek šeimos narių dirba, mokosi toje pačioje patalpoje, kaip skirtingose klasės vietose vaikui sekasi girdėti mokytoją ir pan.) bei kitus jo poreikius, specialistas tinkamai sureguliuos prietaisus ir padės atrasti optimaliai klausos pojūtį, taigi ir mokymosi procesą palengvinsiančią papildomą technologiją“, – dėsto klausos protezavimo specialistė.
Ragina konsultuotis su profesionalais
LOR gydytoja J.Byčkova savo ruožtu dalijasi įžvalga, jog sėkmę mokantis nuotoliu klausos sutrikimų turinčiam vaikui lemia ir dėstymo metodas. Štai intravertiškesniam, nepakeliančiam triukšmo ir per nuotolines pamokas gaunančiam vizualesnę, geriau struktūruotą, mažiau komandiškumo reikalaujančią informaciją arba sekančiam pamokos įrašą įsisavinti informaciją kompiuteryje bus lengviau.
Realiu laiku transliuojamoje pamokoje daug reikšmės turi technologijos, ar mokytojas apramina triukšmaujančius vaikus, kalba rišliai, sėdi gerai apšviestoje aplinkoje, ar galima skaityti iš jo lūpų. Būdami namuose su besimokančiu vaiku galite įsitikinti, kokios aplinkybės jam palankios gerai girdėti, ir, jei reikia, paprašyti mokytojo jas pakoreguoti.
Nuo tėvų indėlio į ugdymo procesą labai priklauso, kaip vaikui su silpna klausa seksis su iššūkiais tvarkytis ateity savarankiškai. Tačiau jei dvejojate, kuriuo keliu eiti, ką daryti, ypač augindami mažamečius, surdopedagogikoje besispecializuojanti D.Burkauskienė ragina kreiptis pagalbos į specialistus, dirbančius su klausos sutrikimų turinčiais vaikais. Anot jos, aną karantiną buvo suteikta galimybė bent kartą savaitėje bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams su silpna klausa dalyvauti surdopedagogo užsiėmimuose. Tai padėjo atliepti ir gyvo mokymosi poreikį, mat didžiausią nuostolį ne tik silpnai girdintieji, bet apskritai visi vaikai, kaip rodo tyrimai, patiria labiau ne dėl suprastėjusių akademinių pasiekimų, o dėl emocinių sutrikimų.
Nuo tėvų indėlio į ugdymo procesą labai priklauso, kaip vaikui su silpna klausa seksis su iššūkiais tvarkytis ateity savarankiškai.
D.Burkauskienei antrina ir mažųjų klausą gydanti J.Byčkova: „Nors nuotolinis ugdymas, kaip minėjau, kai kuriems pasirodė priimtinesnis, visiems tėvams ir pedagogams rekomenduojame dėti pastangas sudaryti sąlygas vaikams mokytis kontaktiniu būdu, nes esminis jų raidos ir emocinės sveikatos veiksnys visgi yra socializacija.“