Butaną pernai aplankė psichologas, sostinėje gyvenantis dviejų vaikų tėtis Darius Radkevičius, sumanęs Butano ministrą pakviesti į Lietuvą.
„Butane yra 600 mokyklų. Kai kurios iš jų yra itin nutolusios. Ar galite įsivaizduoti, kad jūs esate švietimo ministras ir aplankote visas šias mokyklas? O dar labiau: ar galite įsivaizduoti, kad iki vienos mokyklos jums reikia pėsčiomis eiti 7 dienas? 7 DIENAS!?! Ir ne šiaip sau, o lipant per 7000 m. viršukalnes. Ir dar 7 dienas grįžti, nes kito kelio nėra, o bendruomenei reikia jūsų palaikymo.
Ar galite įsivaizduoti 6 dienų mokymus, kuriuose visi 600 mokyklų vadovų gilinasi į tai, kaip jie nuo šiol sieks savo Šiaurinės žvaigždės?
Butano švietimo sistemos vizija – kad visos mokyklos būtų „žalios“. Žalia – tai ne tik spalva, bet ir metafora gyvenimui ir gyvybingumui“, – socialiniame profilyje skelbė D.Radkevičius, kuriam ši šalis paliko gilų įspaudą širdyje.
Atrado laimingos mokyklos receptą
Šiuo metu tik dvi šalys pasaulyje yra įdiegusios integruotą ugdymą visoje šalyje – Suomija ir Butanas. 2008 metais ministras pradėjo švietimo reformą Butane. Jis sukūrė Žalios mokyklos koncepto metodiką, į kurią įsiliejo šalyje vyraujanti laimės filosofija.
Klaipėdoje, neseniai duris atvėrusioje bendradarbystės erdvėje „Lighthouse“, viešėjęs ministras pasakojo, jog prieš dešimt metų į įprastas mokyklas, tuos pačius senus pastatus imta diegti nauja mokymo koncepcija. Ji dovanojo daugiau laimės 200 tūkstančių Butano vaikų ir jaunimo – nuo mokyklų iki koledžų.
„Sukūrėme naujas, „žalias“ mokyklas. Mes panaudojome tas pačias patalpas, bet pasikeitė mūsų požiūris, tai ir yra laimė. Rezultatas – mokyklos tapo žalesnės, dovanojančios daugiau laimės vaikams. Kai kurios mokyklos pasiekė daugiau, nei tikėjomės, kitos dar kelyje, bet iniciatyva buvo puiki“, – pasakojo T.S.Powdyelas.
Jis prisiminė reformos pradžią – 600 šalies mokyklų vadovai buvo sukviesti į šešias dienas trukusias dirbtuves (workshop'ą). Lyderiams, kurie didžiavosi sistemoje dirbantys jau po 15–20 metų, buvo pristatyta filosofija, netrukus apraizgiusi šalies mokyklų tinklą. Kai kurios šeimos iki šiol ryžtasi sūnus ar dukteris atiduoti į vienuolynus, kur šie šešias dienas per savaitę yra mokomi vienuolių, tačiau didžioji dalis tėvų renkasi tradicinį mokymą.
Mes panaudojome tas pačias patalpas, bet pasikeitė mūsų požiūris, tai ir yra laimė.
Skendi žalumoje
Nuotraukose iš Butano matyti žalumoje skendinčios mokyklos, įkurdintos didelėse teritorijose.
„Tai vienintelė šalis, kuri veda tautą į laimę. Aš psichologas, psichiatras, yra daug knygų asmeninei laimei pasiekti, keletas knygų, kaip šeimoje laimę kurti, bet nė vienos – kaip šaliai laimę pasiekti. Prieš kelerius metus susitarėme susitikti su Butano politikais, vykome pasižiūrėti, kaip atrodo. O atrodo, kaip iliuzija, kai ten važinėji. Supranti, kad čia jokios ezoterikos, detaliai išmąstyta sistema su kriterijais, matavimais“, – pasakoja D.Radkevičius, kuriam šios Azijos šalies mokyklos paliko didžiulį įspūdį.
„Visos klasės nuklijuotos vaikų padarytais motyvaciniais šūkiais. Vyrauja labai teigiama energija, pozityvi. Ką reiškia vien karaliaus žodžiai, kad vaikai yra mūsų lobis. Visos mokyklos turi viziją, misiją, vyrauja Šiaurinė žvaigždė. Šūkis viską pasako, jauti, kur mokykla vedama. Didžiulį įspūdį paliko strateginis planas mokyklos kieme, kurtas kartu su bendruomene. Mokyklos tampa bendruomenių širdimis, kartu sprendžiamos problemos“, – pasakojo D.Radkevičius.
Apsilankęs keletoje mokyklų, jis parsivežė dešimtis nuotraukų, kuriose įamžintos įvairiausios mokykloje kabančios frazės. Tarp nuotraukų ir patarimai, pavyzdžiui, dešimt būdų, kaip nusiraminti. Mokiniams patariama giliai kvėpuoti, pasivaikščioti, suskaičiuoti iki dešimt, pajuokauti, prašyti pagalbos, pagalvoti iš naujo ir panašiai. Egzaminų metu ant sienų kabo patarimai, kaip susidoroti su stresu, o ant direktoriaus durų nuolat galima išvysti pasitikėjimą kuriančią žinutę: „Užeik, viskas, ką čia kalbėsimės, liks tik tarp mūsų.“
D.Ratkevičiui įstrigo, jog vaikai mokomi kūrybinio mąstymo, tuo metu, kai mūsuose skatinamas kritinis mąstymas.
Tarp moksleivių vertinimų kriterijų čia ir komandinis darbas, kitų nuomonės gerbimas, empatija, punktualumas, sąžiningumas, intelektualumas.
Dar viešint Butane su ministru bendravęs D.Ratkevičius pamena, jog prakalbus apie švietimą ir ateitį, kuri apraizgyta nežinia, ministras šiam atsakęs: „Mums pasisekė, mes žinome, kokia ateitis bus. Turime ambicingą tikslą – ateitis yra laimė.“
Laimės paieškos čia persmelktos ir šalyje vyraujančios budizmo filosofijos. Švietimas neatsiejamas nuo dvasingumo, emocinio ugdymo, meilės sau ir aplinkai. D.Ratkevičius sako buvęs nustebęs, kai paklausus butaniečių, kas šiems yra laimė, iš visų išgirdęs tą patį: laimė – tai ramybė viduje.
„Žaliosios“ mokyklos
„Žalios“ mokyklos – „žaliam“ Butanui. Žalia – tai spalva, bet juk tai ir metafora – viskam ir apie viską. Žalia – tai gyvenimas, paukščių, gyvūnų, visos įvairovės. Įvairiomis formomis, būdais. Gyvenimas pasireiškia žmoguje, augaluose, visose gyvybėse, jūrose ir sausumose. Galime turėti žalią politiką, įstatymus, galime turėti ir žalius koledžus, mokyklas, biurus, šeimas, vandenį, orą, dangų. Žalia reiškia viską, kas gyva, kas yra gyvenimas. Visa visata gali būti žalia“, – viešėdamas Klaipėdoje ir pristatydamas žalių mokyklų idėją filosofiškai kalbėjo ministras, pabrėždamas mokyklos lyderių svarbą.
„Lyderiai turi suprasti, kad ryšys su žmonėmis ir žeme turi būti itin pagarbus. Aš apsistojau viešbutyje, kuris stovi ant žemės, visa infrastruktūra yra ant šios žemės. Mes einame šia žeme, kvėpuojame, motina gamta mums viską duoda“, – tęsė vienas savo šalies lyderių, itin išryškindamas žmogaus ryšį su aplinka.
Thakuras S.Powdyelas atkreipė dėmesį, kokia „žalia“ yra Lietuva. Pasak jo, tokia šalis, kupina miškingų vietų, į kurias plūsta paukščiai, kur gimsta jaunikliai ir vyrauja meilė, turi galimybę vaikams viską perteikti gyvai.
„Jie gali klausyti garsų, matyti įvairovę. Juk matydami atrandame pasaulį, girdint, užuodžiant. Tai pažadina vaikų jausmus. Vaikų gyvenimo suvokimas tampa daug platesnis. Kai kuriame mokyklą, atvedame vaikus, mažas mergytes ir berniukus, turime galimybę pažadinti jų jausmus, paskatinti jų dorą elgesį su Žeme. Tai turi būti viena pamokų. Maži žmogučiai bus mažiau išdidūs, mažiau egoistiški, labiau sąmoningi“, – kalbėjo ministras.
Mokytojai nuolat tobulinasi
Paklaustas, kaip į permainas reagavo mokytojai, ministras patikino, jog šie nebuvo palikti „plūduriuoti“ vieni. Butane yra du koledžai, rengiantys mokytojus, tačiau ši profesija reikalauja tobulinti žinias nuolatos. Mokytojams parengta programa ir numatytas tobulinimosi valandų skaičius. Mokymai vyksta per ilgas žiemos bei vasaros atostogas.
„Turime viziją, didelę svajonę, bet viskas prasideda nuo to, koks yra mokytojas. Tai svarbiausias elementas, kuris gali „palaužti“ sistemą. Galime turėti nuostabią infrastruktūrą, bet, jei neturime mokytojų, niekur toli nenueisime, o geras mokytojas gali kompensuoti visa kita“, – sakė ministras.
Įvertino UNESCO
Mokslas Butane dėstomas anglų kalba, mat šalyje vyrauja net 27 kalbos ir jų dialektai. Kaip 15min pasakojo Thakuras S.Powdyelas, Butane vyriausybė garantuoja nemokamą dešimtmetį mokslą, tolimesnio nemokamo mokslo ir vyriausybės paramos sulaukia gabūs vaikai.
„Mokslas nuo priešmokyklinio amžiaus, šešerių metų, dešimt metų yra nemokamas. Vėliau, po dešimties klasių, pusė vaikų patenka į 11 klasę, jie egzaminuojami, į 12 klasę patenkantys taip pat egzaminuojami ir gabiausius vyriausybė siunčia į koledžus ir moką stipendiją“, – pasakojo ministras, pats lankęs kaimo mokyklą, o vėliau studijavęs Indijoje.
Šalis dideles pastangas dėjo ir vis dar deda mažindama raštingumo stoką atokiose šalies, kurioje gyvena milijonas žmonių, vietovėse. Šalies mastas įspūdingas, ją pervažiuoti dėl Himalajų kalnų gali prireikti net trijų savaičių.
2009 metais Butanas pelnė garbingą UNESCO Konfucijaus apdovanojimą. Jis skirtas Butano švietimo ministerijai už neformalųjį ir tęstinį mokymui, holistinį požiūrį į raštingumą ir sklaidą atokiose vietovėse. Vertinimo komisija palankiai įvertino programos svarbą raštingumui didinti, kuris laikomas neatskiriama šalies „bendrosios nacionalinės laimės“ rodiklio dalimi. Didelis dėmesys programos metu sutelktas į suaugusiuosius ir vyresnio amžiaus jaunimą, ypač moteris ir mergaites. Anot ministro, į neformalųjį ugdymą plačiai įsitraukė daug namų šeimininkių.
