Be tų, kurie nakvojo ŠMM, čia atėjo ir kiti streiko idėją palaikantieji, švietimo profsąjungų nariai, mokiniai, tėvai, darželių auklėtojai, politikai. Išvis mitinguoti atėjo keli apie tūkstantį žmonių.
Mokytojų mitinge dalyvavo politikai – kandidatas prezidento rinkimuose Naglis Puteikis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Julius Sabatauskas.
„Šiandien trypia mus, o rytoj – jus“, „Darželyje vaikai ugdomi visą dieną“, „Bedarbio pašalpą ar 18 pamokų?“, „Juodai duonai neturiu, nors ariu ariu ariu“, „Kaip galima taip gerai blogai padaryti netyčia?“ – tokiais užrašais pažymėti mitinguotojų plakatai ir marškinėliai.
Mitingo metu ministerijoje likę mokytojai sulaukė apsaugos prašymo palikti patalpas. Tačiau mokytojai nepakluso. Užrakinus duris, mokytojai ėmė į ministeriją lipti per langus.
Tikėtasi, kad galbūt pasikalbėti ateis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Tačiau ministrė nepasirodė.
Penktadienį J.Petrauskienės galimybėmis toliau užimti švietimo ir mokslo ministrės pareigas suabejojo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kad ministrė turėtų trauktis, mano ir kalbinti mitinguotojai.
„Jau padirbo“, – trumpai nukirto viena kalbinta mokytoja. „Cirko per daug padarė“, – atitarė kita.
Tačiau ne visi mokytojai mano, kad problemos dings pasikeitus ministrei. Štai Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokytojas Tomas įsitikinęs, kad nepavykusi reforma – ne vieno žmogaus klaida.
Valdžią budino mokyklos varpeliu
15min pakalbinta jauna mokytoja iš Klaipėdos tikino, kad su mokytojais ministerija ir politikai visiškai nesikalba.
„Nebegalime tylėti. Kai jaunas žmogus ateini į tokį šaršalą maršalą, tai tiesiog negali tylėti. Juk dirbi dėl vaikų“, – kalbėjo pirmus metus mokytoja dirbanti moteris.
Pasak jos, ne algos yra esmė, bet nuolatinis valdžios kurtumas. Taip pat mokytoja tikino, kad neteisinga yra smerkti streikuojančius – jie tai daro dėl švietimo ateities.
„Negali taip šantažuoti – ar jums vaikų negaila, kaip jūs galite nedėstyti pamokų“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau kitas klaipėdietis sakė, kad algos yra svarbios ir jos yra juokingos.
Per 35 metus nebuvau labiau pažeminta nei šiemet, – sakė mokytoja.
„Per 35 metus nebuvau labiau pažeminta nei šiemet. Didesnio pažeminimo už dabartinį niekada nebuvo“, – aiškindama, kad ministerija derasi tik su tais profsąjungiečiais, kurie viskam pritaria, kalbėjo dar viena mitingo dalyvė.
Anot jos, mokytojai nuolat gąsdinami, kad neteks darbo, kad jaunimas užims jų vietas, kad gaus mažiau pamokų.
„Jei gyvena mažam kaimelyje, kur jis žmogelis, nabagėlis, dėsis?“ – retoriškai klausė mokytoja.
Tačiau ji tikino, kad negalėtų savęs gerbti, jei nebūtų mitinge.
Iš Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnazijos atvykusi skambučiu mitinge barškinusi mitinguotoja sakė bandanti pribudinti Švietimo ir mokslo ministeriją, nes jai rūpi anūkų ateitis. Taip pat, anot jos, streikas bus demokratiškumo pamoka tiems moksleiviams, kurie dabar negali lankyti įprastų pamokų dėl streiko.
„Mano auklėtiniai man skambina ir sako, kad jie su mumis, tai čia bus pilietiškumo pamoka ir gal jie užaugs laisvi“, – teigė mokytoja.
„Mes ne dėl to, kad atlyginimą pakeltų, mes gyvename ir išgyvensime, mes iš idėjos dirbame, bet ar jaunimas gali dirbti už 5 eurus per valandą?“ – tęsė ji. Pasak jos, Naujamiesčio gimnazijoje niekam algos nedidėjo, o kai kam ir sumažėjo 200 eurų.
Derybos keliasi į pirmadienį
Ketvirtadienį Vyriausybės ir švietimo profsąjungų atstovai derybas dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio koregavimo atidėjo – nebuvo rastas konsensusas. Profsąjungų atstovus pirmadienį į posėdį kviečiasi Vyriausybė – planuojama svarstyti biudžeto projektą, aptarti profsąjungų reikalavimus.
Derybų pabaigoje ketvirtadienį nestreikuojančios profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip modelį reikėtų taisyti, numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams, tačiau dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos buvo atidėtos.
LŠDPS reikalauja:
- įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
- mažinti mokinių skaičių klasėse;
- turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
- valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
- ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, visiems pasiūlymams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų.
Derybų dalyviams nepavyko rasti sutarimo dėl trečiojo profsąjungos reikalavimo. Vyriausybė nurodo, kad jo įgyvendinimui reikėtų papildomų 130 mln. eurų – didinti mokytojų algų nuo 2019-ųjų esą galimybių nėra.
A.Navicko vadovaujama profsąjunga būtent to ir reikalauja, nors yra pasiryžusi sutikti, kad užmokesčio augimas būtų palaipsniui.
Streikas tęsiasi tris savaites
Ministerijoje vykusių derybų metu iškelta idėja parengti politinių partijų susitarimą dėl mokytojų algų didinimo nuo 2020 metų. Šiam valdančiųjų siūlymui visos parlamentinės partijos pritaria. Neprieštarauja ir A.Navickas.
„Mes nežinom, kaip [politinės partijos] susitartų“, – ketvirtadienį sakė jis.
Streikas Lietuvos ugdymo įstaigose tęsiasi beveik tris savaites. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, penktadienį nedirba 71 švietimo įstaigos mokytojai.
Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekta atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų. Pritaikius modelį, ministerijos duomenimis, užmokestis kilo 70 proc. mokytojų.
Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei inicijavo interpeliaciją.
