Singapūre, kur iki šiol galioja iš kolonializmo laikų paveldėtas tos pačios lyties santykių draudimas, ten gyvenantis su draugu šeimą sukūręs žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis jaučiasi saugiau nei gimtajame Kaune.
„Aš nežinau, kiek žmonių yra matę tos pačios lyties poras susikibus už rankų, ypač ne Vilniaus centre ir tam yra priežastis: žmonės nesijaučia saugiai ir aš manau, kad ta baimė yra visiškai pagrįsta“, – įžvalgomis dalinosi S.Bartulis.
„Mes esame priversti kalbėti, nes yra tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių mūsų bendruomenės žmonių, kurie nesijaučia saugiai apie save kalbėdami arba yra aktyviai cenzūruojami“, – tęsė S.Bartulis.
LGBTI teisių aktyvistas, žurnalistas Jonas Valaitis su draugu Eridanu gyvenantys Tauragėje pasakoja sulaukę perteklinių asmeninių klausimų iš jų nuomojamo būsto savininko. Tai privertė jaustis nesaugiai, o atsiskleidimas paveikė ir šeimos socialinę aplinką. Vis dėlto šeimą sukūrę jauni vyrai skatina Lietuvos LGBTI bendruomenę būti atvirai ir nieko nebijoti.
Įstatymų leidėjus Jonas Valaitis taip pat kviečia pagalvoti apie ateitį: „Elkitės kaip sako jūsų sąžinė, bet prisiminkite, kad kiekvienas jūsų žingsnis gali būti įrašytas į istoriją ir pagalvokite, kaip ateities kartos apie jus prisimins“.
„Aš apeliuočiau ne į jų sąžinę, o į tiesiog protą“, – žinią įstatymų leidėjams papildė Eridanas.
LGBTI šeimos teisinių santykių sureguliavimo praktinis poveikis
Daugiau nei 20 metų neįgyvendintos partnerystės normos neigiamai veikia santuoka savo santykių neįtvirtinusias šeimas. Negalėdama paveldėti netikėtai mirusio ir testamento nesudariusio savo ilgamečio gyvenimo draugo turto dalies, Margarita Makarčeva kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Vis dėlto, teismas peticiją atmetė.
„Nacionalinių teismų praktika sprendžiant nesusituokusios poros turtinius ir kitus klausimus taip pat egzistuoja, tačiau nėra vieninga, todėl tinkamas partnerystės teisinių santykių sureguliavimas įstatymu padėtų įgyvendinti teisės aiškumo, sprendimų numatomumo ir nesusituokusių porų teisėtų lūkesčių principus“, – teigė teisininkė Monika Antanaitytė.
Asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko priminė, kad tik šešios Europos Sąjungos šalys, Lietuva, Latvija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija ir Slovakija, iki šiol neturi įstatymų, kurie suteiktų teisinę apsaugą tos pačios lyties šeimoms.
„Tos pačios lyties šeimų padėtis yra ypatingai jautri, nes jos susiduria ne tik su teisiniu neapibrėžtumu, bet ir su socialine stigma. R.I.S.E. tyrimo metu surinkti duomenys liudija apie panašią situaciją visose šešiose šalyse: tos pačios lyties šeimos yra priverstos imtis įvairių savisaugos strategijų, o atsiskleisti kaip šeimai net ir jaunajai kartai nėra lengva“, – sakė dar 1995 metais savo šeimos santykius atskleidęs LGBTI aktyvistas.
Rumunija, Slovakija, Bulgarija, Lenkija, Latvija ir Lietuva – ne tik iki šiol niekaip nereglamentuoja LGBTI asmenų šeimos teisinių santykių, bet ir atsilieka daugelyje kitų rodiklių lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu. Lenkija išgyvena konstitucinę krizę, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Rumunija minimos tarp prasčiausiai su COVID- 19 plitimo valdymu susitvarkančių Europos Sąjungos šalių, Rumunija ir Bulgarija Europos Sąjungoje taip pat išsiskiria aukštais korupcijos ir žemais ekonominiais rodikliais. Lietuvoje, Europos migracijos tinklo duomenimis, nuo 1990 metų gyventojų skaičius sumažėjo 899,6 tūkst., o tai sudarytų apie 24,4 proc. šalies gyventojų.
„Depopuliacijos procesai Lietuvoje yra sąlygoti ne tik ekonominių priežasčių, bet ir žmogaus teisių standartų užtikrinimo trūkumo, todėl šeimos teisių pripažinimas LGBTI asmenims siųstų visuomenei žinią dėl LGBTI tapatybių normalizavimo ir padėtų keisti visuomenės nusistatymą. Tinkamai veikiantis lyčiai neutralus Partnerystės institutas prisidėtų prie socialinio ir ekonominio saugumo užtikrinimo didesniam kiekiui žmonių, pavyzdžiui, teisę į paramą būstui įsigyti turėtų įgyti daugiau jaunų šeimų“, – sako asociacijos LGL atstovė, teisininkė M.Antanaitytė.
Pasak teisininkės, tai taip pat padėtų gerinti Lietuvos investicinę aplinką: tyrimų duomenimis žmogaus teisių užtikrinimo trūkumas dažnu atveju koreliuoja ir su bendrais valstybės stabilumo ir patikimumo rodikliais, taip pat gali neigiamai veikti rinką žmogiškųjų išteklių, vartotojų paklausos lygio ir kitose srityse.
Strateginiai prioritetai
Asociacijos LGL vadovas V.Simonko atkreipė dėmesį, jog šiemet Lietuva pirmą kartą buvo išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą ir paskelbė siekį aktyviai ginti žmogaus teisių universalumą, skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su valstybėmis bei pilietine visuomene visame pasaulyje.
„Tai yra svarbus pasiekimas, todėl tikiuosi, kad šis statusas padės Lietuvai nusistatyti strateginius prioritetus žmogaus teisių srityje, kurie bus įgyvendinti konkrečiomis priemonėmis. Partnerystės instituto reglamentavimas, translyčių asmenų teisių užtikrinimas, gėdingos nuostatos, ribojančios LGBTI turinį, panaikinimas jau daug metų yra Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros metu Lietuvai teikiamų rekomendacijų dalis“, – lūkesčius žmogaus teisių srityje įvardijo V.Simonko.
