Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Savivaldybės norą kontroliuoti nuotolines pamokas pedagogai prilygina sovietmečiui

Dalis sostinės pedagogų pasipiktinę – savivaldybės prašymas suteikti prieigas prie nuotolinių pamokų atvirai vadinamas sovietmetį primenančia pertekline priemone. Valdininkams primenama, kad toks reikalavimas kelia klausimų dėl nepilnamečių duomenų apsaugos. Tuo metu savivaldybės atstovai apgailestauja, kad mokytojai prašymą suprato būtent taip, ir teisinasi, jog pamokos bus stebimos tik sulaukus tėvų skundų, apie tai iš anksto įspėjus mokytojus.
„Zoom“ pamoka
„Zoom“ pamoka / 123RF.com nuotr.

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokytojas Mindaugas Nefas pasakoja, kad miesto savivaldybė mokykloms išplatino laišką, kuriame rašoma, jog sulaukta nemažai skundų dėl nuotolinių pamokų.

„Mokyklos būtų turėjusios atsiųsti savivaldybei nuotolinių pamokų tvarkaraštį. Tas savaime nėra blogai, tačiau tuo pačiu dar reikėtų atsiųsti prisijungimo duomenis. Tai reiškia, kad bet kokiu metu kažkoks savivaldybės administracijos darbuotojas galėtų prisijungti prie pamokos ir ką nors joje veiktų“, – 15min pasakojo M.Nefas.

Įspėtų ne vėliau kaip prieš dieną

Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas 15min aiškino, kad savivaldybė neturi planų stebėti visas nuotolines pamokas, o tokių priemonių imsis tik tuo atveju, jei sulauks tėvų skundų.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus vicemeru išrinktas Tomas Gulbinas
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus vicemeru išrinktas Tomas Gulbinas

„Yra savivaldybės administracijos pareiga reaguoti į gaunamus skundus iš mokyklų bendruomenių. Todėl, vykdydamas įprastinę mokyklų priežiūrą, ugdymo skyrius pranešė mokykloms, kad, siekdami ištirti konkrečius skundus, mokyklų kuratoriai gali paprašyti prisijungimų ir pamokų tvarkaraščių. Tokiais atvejais mokyklos būtų įspėtos ne vėliau kaip prieš dieną“, – atsiųstame atsakyme situaciją paaiškino T.Gulbinas.

Vicemeras apgailestavo, kad minėtas pranešimas mokyklų vadovams nuskambėjo kaip planas masiškai stebėti nuotolines pamokas, be to, esą juos suklaidino.

„Noriu dar kartą pakartoti, kad tokio plano nėra“, – pabrėžė T.Gulbinas.

Kompetencijos klausimas

Švietimo konsultantas Romas Turonis akcentuoja, kad pamokų stebėjimo vykdymas – ne savivaldybės, o mokyklos vadovų reikalas.

„Noriu pabrėžti, kad tai yra mokyklos vadovo kompetencijos ribos – jis gali stebėti pats, gali pavesti tą daryti pavaduotojui ar aukštesnės kvalifikacijos kategorijos mokytojui.

Noriu pabrėžti, kad tai yra mokyklos vadovo kompetencijos ribos – jis gali stebėti pats, gali pavesti tą daryti pavaduotojui ar aukštesnės kvalifikacijos kategorijos mokytojui.

Paprastai mokyklos vadovas kartu yra ir atestacijos komisijos pirmininkas. Šiame procese galimi pasiūlymai stebėti pamokas“, – aiškina R.Turonis.

Pasak švietimo specialisto, mokyklose yra numatyta pamokų stebėjimo ir vertinimo tvarka.

Tačiau nėra įprasta, kad tuo užsiimtų savivaldybė, mat būtent mokyklos vadovas atsakingas už ugdymo procesą ir jo stebėjimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Romas Turonis
Asmeninio archyvo nuotr./Romas Turonis

„Savivaldybė neturi įgaliojimų ir teisinių svertų stebėti pamokas – gali tik prašyti vadovo, gavus tėvų skundą, dalyvauti jo tyrime. Tuomet dalyvaujant mokyklos vadovui ir savivaldybės Švietimo skyriaus kuruojančiam asmeniui, galima tokį tyrimą daryti“, – akcentuoja švietimo konsultantas.

R.Turonis pabrėžia, kad pašaliniams asmenims jungiantis stebėti pamokų gali kilti problemų dėl duomenų apsaugos.

„Galų gale yra duomenų apsaugos įstatymas – stebima pamoka gali būti įrašoma, fotografuojama filmuojama be tėvų sutikimo. Tai irgi yra tam tikras pažeidimas. Jei mokyklos vadovas, lyg niekur nieko, suteiktų prisijungimus prie pamokų, jis pažeistų duomenų apsaugos reglamentą. Tai nelogiškas, neteisėtas, nepasitikėjimą mokytoju skatinantis perteklinis reikalavimas“, – aiškina R.Turonis.

Skatina nepasitikėjimą

M.Nefas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, sulaukusiu didelio pedagogų bendruomenės pasipiktinimo.

Jame skelbiama, kad savivaldybės atstovų noras kontroliuoti kaip pedagogai veda pamokas – neigiama praktika, kuria demonstruojamas nepasitikėjimas mokykla ir mokytojais.

„Labai dažnai kalbame, kad reikia didinti pasitikėjimą mokykla ir mokytoju – lygiuotis į Skandinavijos šalis, kur tas pastitikėjimas yra aukštas. Tokie bandymai įvesti kontrolę ir pademonstruoti, kad mokyklose vadovauja biurokratinis aparatas, menkina visą mokyklos ir mokytojo įvaizdį bei neprisideda prie situacijos gerinimo. Kaip tik tas problemas gilina“, – susisiekus kalbėjo M.Nefas.

Tokie bandymai įvesti kontrolę ir pademonstruoti, kad mokyklose vadovauja biurokratinis aparatas, menkina visą mokyklos ir mokytojo įvaizdį bei neprisideda prie situacijos gerinimo.

Jo teigimu, tokiais atvejais, kuomet pedagogui sudėtingiau sekasi vesti nuotolines pamokas, iškilusias problemas reikėtų spręsti individualiai – mokyklų ribose, užuot spaudžiant savivaldybės lygmeniu.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Nefas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Nefas

Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas įsitikinęs, kad kontrolė – ne pats geriausias mechanizmas siekiant megzti dialogą švietimo bendruomenėje.

„Esu labai liberalus – kas nori, gali užeiti ir stebėti pamokas. Bet ne nuo to turėtume pradėti – ne nuo kontrolės mechanizmo. Maždaug – mes ateisime ir sukontroliuosime mokytojus. Ir tai daroma, užuot ieškant kelių dialogui ir būdų padėti mokytojams“, – apgailestauja A.Bitautas.

Šv. Kristoforo gimnazijoje mokytoju dirbantis M.Nefas primena, kad tokio stebėjimo mechanizmo pavyzdžiai jau yra žinomi – tačiau į juos vargu, ar reikėtų lygiuotis.

„Dabar einama lengviausiu keliu, paimtu iš Rytų valstybių. Turiu pažįstamų dėstytojų, kurie nuotoliniu būdu veda paskaitas Kazachstano universitetuose. Ten panašiai vyksta – bet kuriuo metu gali prisijungti pašalinis asmuo, patikrinti, kaip vyksta paskaita, kiek studentų dalyvauja. Tai galbūt mūsų savivaldybės tarnautojai irgi pagalvojo, kad tai – gera praktika“, – svarsto M.Nefas.

Nuotolinį ugdymą vertina nepalankiai

Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto dviejų etapų kokybinio ir kiekybinio tyrimo duomenimis, beveik pusė pradinukų tėvų (46 proc.) ir daugiau nei trečdalis (38 proc.) penktų–aštuntų klasių mokinių tėvų nepalankiai ir labai nepalankiai vertino nuotolinį mokymą kaip ugdymo formą.

Tarp pedagogų šis skaičius kiek mažesnis, tačiau ir jis kelia nerimą.

Trečdalis pradinių klasių mokytojų (36 proc.) ir ketvirtadalis pagrindinio ugdymo mokytojų (26 proc.) nepalankiai ir labai nepalankiai vertino nuotolinį mokymą kaip ugdymo formą.

Anot mokslininkų, nuotolinis ugdymas bei karantinas apribojo mokinių bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybes.

Tai pablogino vaikų emocinę savijautą, motyvaciją mokytis, įsitraukimą.

Tai pablogino vaikų emocinę savijautą, motyvaciją mokytis, įsitraukimą.

Mokslininkai pabrėžia, kad išskirtina keletas sąlygų, būtinų sėkmingam nuotoliniam ugdymui užtikrinti.

Kuo geresni tėvų, vaikų ir mokytojų santykiai, taip pat kuo geresnis mokyklos administracijos komunikavimas su tėvais, tuo nuotolinio ugdymo patirtis vertinama kaip geresnė, be to, didesnis ir veiksmingesnis tėvų įsitraukimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos