Po pateikimo 67 Seimo nariams balsavus 9 „už“, 9 buvus „prieš“ ir 30 parlamentarų susilaikius pritarta Švietimo bei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymų pataisoms.
Projektus toliau nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK).
„Šis naujasis darbo apmokėjimas keičia iš esmės sistemą, pereidamas nuo pamokinio apmokėjimo prie valandinio apmokėjimo per visus metus. Kitaip tariant, mokytojo etatas valandų išraiška būtų 1512“, – projektus pristatė Seimo ŠMK vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Anot jo, pagal naująjį modelį, mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
„Žinome, kad mokykloje yra daug darbų, už kurias mokytojai negauna atlyginimo. Tokiu būdu valstybiškai žiūrint mes sukuriame daug papildomų valandų, be ugdymo turinio valandų, ir tokiu būdu kiekvienas mokytojas daugiau dirbdamas gali daugiau uždirbti“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Jis teigė, kad skaičiuojant tik turimas pamokas šiuo metu visą krūvį, t. y. visas 36 valandas, turi penki procentai mokytojų.
„Dabar bendrojo ugdymo mokykloje, kurie dirba pamokiniu režimu, yra maždaug per 32 tūkst. mokytojų. Dabar mokytojai užima maždaug apie 22 tūkst. etatų. Bet noriu jums pasakyti, kad dabar dirbančių mokytojų, kurie turi visą etatą, tai yra 36 pamokas, yra tik 5 procentai“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
„Daug mokytojų negali susidaryti viso krūvio dėl įvairių priežasčių – mokyklos dydžio, kokios specialybės mokytojai jie yra, ar biologai, turintys porą valandų per savaitę, ar lituanistai, kur vien iš lituanistikos užtenka susidaryti visą krūvį. Yra labai daug elementų, kurie dabar pažeidžia mus, mokytojus. Štai šios papildomai įvestos valandos sudaro palankesnes sąlygas mokytojams siekti, kad ir netiesiogiai, bet didesnio uždarbio“, – pažymėjo E.Jovaiša.
Parlamentui antradienį buvo pateiktas ne Vyriausybės parengtas, o grupės Seimo narių „valstiečių“ registruotas įstatymų pataisų paketas.
Seimo ŠMK vadovas E.Jovaiša tvirtino, jog priešpriešos čia nėra.
Anot jo, Vyriausybės parengtas pataisas pristabdžius dėl galimos prieštaros Konstitucijai, nuspręsta pakoreguotas pataisas registruoti Seimo narių grupės vardu – taip greičiau.
„Komitetas ir koalicijos komiteto nariai prie šito projekto buvo nuo pat pradžios. Vyriausybė, kaip žinia, pateikė pataisas, bet buvo neigiamas konstitucinis vertinimas dėl A-2 lygio, dėl to, kad galime žengti greičiau, nes laikas svarbus, buvo priimtas sprendimas eiti per Seimo narių grupę, kuri susipažinusi su etatiniu apmokėjimu“, – sakė E.Jovaiša.
Vyriausybės pateiktam projektui Seimo kanceliarijos teisės departamentas priekaištų turėjo dėl darbo apmokėjimo skirtingą išsilavinimą turintiems mokytojams.
Teisininkai kritikavo, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją turinčio mokytojo atlyginimas būtų apskaičiuojamas tokiu pačiu principu kaip ir neformaliojo švietimo mokytojui su viduriniu išsilavinimu.
Vyriausybė siūlo, kad etatinis mokytojų apmokėjimas būtų įvedamas per du etapus: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
Mokytojų etatą sudarytų 1512 metinių valandų. Iš jų kontaktinei veiklai – pamokoms, konsultacijoms, būrelių vedimui ir pan. – bus galima skirti iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val. per metus.
Kitas laikas būtų skiriamas nekontaktinėms valandoms – su pamokomis susijusioms veikloms ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei, pavyzdžiui, darbui su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimui klasei, vadovavimui studentų pedagoginei praktikai ir pan.
Etatinis darbo užmokestis būtų taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų (iki mokesčių).
Dalis pedagogų neseniai streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.
Kaip skelbė streiką rengusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai, iš viso norą jungtis prie streiko pareiškė apie 1 tūkst. šalies pedagogų iš maždaug 53 tūkst. dirbančių šalyje.
