Už tokias pataisas antradienį balsavo 96 Seimo nariai, du susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
„Nuo 2019 metų sausio šiuo pakeitimu dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus siūloma padidinti dar 16 procentų, tuomet, palyginti su 2017 metais, jų darbo užmokestis vidutiniškai galėtų išaugti apie 40 procentų“, – pristatydama pataisas Seime sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
ŠMM pataisos apie 16 proc. didina mokslininkų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatines ir viršutines ribas, vadinamąsias šakutes.
Ministerijos skaičiavimais, dėl to vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų 158–284 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–115 eurų iki mokesčių.
Pagal dabartinius koeficientus, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareiginis atlyginimas gali siekti 571–719 eurus (iki mokesčių), padidinus koeficientus jis galėtų būti 662–837 eurai.
Vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų nuo 857–1375 eurų iki 999–1595 eurų. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginis atlyginimas pagal dabartines „šakutes“ gali siekti 983–1770 eurų, pakėlus jis galėtų siekti 1140–2053 eurus ir t.t.
Aiškinamajame rašte ŠMM pažymi, kad šiuo metu dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje.
Pasak ministerijos, Lietuvos tyrėjų vidutinis atlyginimas, perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą, yra keturis kartus mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis.
Norint šalyje išlaikyti mokslininkus, jų algos keliamos etapais – pernai pirmą kartą nuo 2009 metų didėjo mažiausiai uždirbančių mokslo darbuotojų atlyginimai, tam skirta 3,1 mln. eurų.
Šiemet dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam skirta 23 mln. eurų, o 2019 metais dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų algoms didinti papildomai planuojama 22,9 mln. eurų.
