Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Seimas svarstys siūlymą tarptautines mokyklas įpareigoti mokyti Lietuvos istorijos

Seimas svarstys siūlymą įpareigoti šalyje veikiančias tarptautines mokyklas mokyti Lietuvos istorijos, geografijos, pilietiškumo vaikus, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Atidarymo akimirka
Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė tokiai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos inicijuotai Švietimo įstatymo pataisai. Ją toliau svarstys komitetai, paprašyta Vyriausybės išvados.

Pagal projektą, jau nuo kitų mokslo metų Lietuvos piliečiai, kurie mokosi užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų Lietuvoje įsteigtose mokyklose, turėtų „išeiti švietimo ir mokslo ministro nustatytą Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo programą“.

Pakeitimai būtų aktualūs mažiausiai trims tokioms įstaigoms, kur mokosi keli šimtai Lietuvos pilietybę turinčių vaikų.

Seime pristatydamas pataisas E.Jovaiša sakė, kad pakeitimai būtų aktualūs mažiausiai trims tokioms įstaigoms, kur mokosi keli šimtai Lietuvos pilietybę turinčių vaikų.

„Yra Vilniaus tarptautinė mokykla, Tarptautinė Amerikos mokykla ir Tarptautinis prancūzų licėjus, kur 1–12 klasėse mokosi 785 moksleiviai, iš jų Lietuvos piliečių – 590. Vadinasi, 75 proc. yra Lietuvos piliečiai ir jie, labai noriu pabrėžti, negauna sisteminio Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos kurso“, – sakė E.Jovaiša.

„Šitie dalykai yra horizontaliai integruoti į kokius nors kitus dalykus. Pavyzdžiui, į socialinius mokslus ir dar ką nors, kur tam tikromis vietomis yra užčiuopiama Lietuvos geografija, Lietuvos istorija, bet sisteminio kurso visiškai nėra. Aš pasidomėjau, pavyzdžiui, 7 klasės istorijos vadovėliu, mokykloje neišeitas nė vienas paragrafas“, – kalbėjo E.Jovaiša.

Jis kartu pabrėžė, kad šiuo atveju įstatymas nepažeidžiamas, nes vienintelis tarptautinėms mokykloms numatytas reikalavimas – privaloma valstybinė lietuvių kalba. Komiteto vadovas teigė norintis situaciją keisti.

Opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis replikavo, kad minimų mokyklų sistema vertinama kaip pažangiausia pasaulyje ir reikėtų svarstyti, kaip jų elementus perkelti į lietuviškąją sistemą, o ne atvirkščiai.

„Jūs kalbate apie paragrafus, kuriuos jie mokytųsi. Jūs tikriausiai esate tikrai susipažinęs su ne viena sistema. Jos neintegruoja paragrafinės sistemos, tiesą sakant, mes mėginsime pamokyti tuos, iš kurių mes turėjome pasimokyti jau nemažą laiką“, – sakė G.Landsbergis.

Jo siūlymu pritarta, kad pataisai išvadą pateiktų Vyriausybė.

„Aš prašyčiau salės kreiptis į Vyriausybę įvertinimo. Tikrai aš kviečiu neskubėti šito žingsnio žengti. Žinau, kad turite pakankamai balsų, bet man atrodo, kad galime labai apsijuokti prieš pasaulį darydami ne pačius išmintingiausius žingsnius“, – sakė G.Landsbergis.

Kaip teigia E.Jovaiša, tokiose mokyklose mokosi ne tik užsieniečių vaikai, bet ir lietuviai, tad „Lietuvos piliečiai, mokydamiesi teisėtai Lietuvoje veikiančiose mokyklose, neišeina visavertiško Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo kurso“.

Koreguoti tarptautinių mokyklų programą siūlantis E.Jovaiša pažymi, kad nors tarptautinės mokyklos veikia kaip nevalstybinės įstaigos, tačiau gauna ir valstybinį finansavimą – pagal mokinio krepšelio metodiką visiems tokių mokyklų mokiniams skiriamas mokinio krepšelis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos