Nutarimui dėl universiteto reorganizacijos po svarstymo pritarta „už“ balsavus 70 Seimo narių, „prieš“ – keturiems ir 21 parlamentarui susilaikius. Dar liko vienas balsavimas, kad nutarimas būtų priimtas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša prašė, kad Seimas galutinį sprendimą priimtų jau ketvirtadienį, tačiau nebuvo Seimo pirmininko teikimo ypatingai skubai ir klausimas bus sprendžiamas sausį.
Už universitetų konsolidaciją kalbėjęs E.Jovaiša teigė, kad toks sujungimas yra visiškai natūralus, nes universitetai dirba artimose srityse, dalis programų persidengia.
„Mano rankose yra LSU duomenys už 2017–2018 metus. Sportui bakalauro pakopoje tenka 47 proc., sveikatos mokslams – 33 procentai. Magistro pakopoje sportui tenka 16 proc., sveikatos mokslams – 42 procentai. Kalbant apie doktorantūros studijų suartėjimą su sveikatos mokslais, biomedicinos mokslai – 65 proc., socialiniai mokslai – 35 procentai. Labai akivaizdi sąsaja su sveikatos mokslias, su biomedicinos mokslais“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Jungimo nauda abejojantys parlamentarai sakė nerandantys argumentų pritarti tokiai universitetų konsolidacijai, kai Sporto universitetas pasižymi gerais rodikliais, ir jungimą vadino formaliu.
Kas pagerės, kai bus įvykdytas toks prijungimas?
„Komiteto pirmininkas paminėjo, kad pats universitetas turi gerus rodiklius ir yra gerai vertinamas kaip universitetas. Ir klausimas yra – kas pagerės, kai bus įvykdytas toks prijungimas?“ – retoriškai klausė socialdemokratas Juozas Olekas.
„Mes pradedame ieškoti tų grandžių, kurios silpniausios ne pagal savo reikalingumą, o kurias galima dirbtiniu būdu sujungti ir pasakyti po kiek laiko, kad mes tą reformą padarėme“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys konservatorius Edmundas Pupinis.
Kitas šio komiteto atstovas, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Gintaras Steponavičius teigė, kad „tai yra akivaizdi sinergija tarp giminingų ir susijusių studijų ir mokslo krypčių“.
E.Jovaiša taip pat pabrėžė, jog prijungus prie LSMU Sporto universitetas taptų akademija, tad išlaikytų tam tikrą autonomiją ir savo programas, todėl nereikia nuogąstauti dėl jo išnykimo.
„Čia kalbame apie tą sinergiją, apie pajėgų sudėjimą į vieną vietą, vardan geresnės kokybės, vardan geresnio atlyginimo, vardan mokslininkų ir dėstytojų augimo“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Tuo metu pats Lietuvos sporto universitetas nori išlaikyti savarankišką statusą. Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį svarstant šį klausimą kalbėjusi laikinoji rektorė Diana Rėklaitienė savo siekį grindė gerais universiteto rodikliais. Laikinoji rektorė taip pat sakė, kad LSU galėtų svarstyti tokį reorganizacijos variantą – tapti atskira akademija, kaip Dailės ar Muzikos ir teatro.
LSU Senato pirmininkas Albertas Skurvydas anksčiau yra sakęs, kad Lietuvos sporto mokslas gali būti vystomas tik autonomiškame universitete, šį siekį esą palaiko LSU darbuotojai, Senatas ir Taryba, daugiau kaip 30 miestų ir rajonų savivaldybių, sporto šakų federacijų, Europos sporto universitetų bei įvairių sporto organizacijų vadovai bei kiti socialiniai partneriai.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė komentuodama situaciją pažymi, kad Seimas gali nuspręsti aukštąsias mokyklas jungti ir be jų sutikimo.
Vyriausybėje lapkritį patvirtintas visų universitetų pertvarkos planas. Įgyvendinus Vyriausybės siūlomas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones, 14 valstybinių universitetų būtų pertvarkyti į devynis.
